Klaipėdos seniūnaičiai reikalauja pinigų

"Niekas nenori dirbti"

Projektą miesto tarybai svarstyti pateikė seniūnaičių sueiga.

Jame prašoma skirti 200 eurų dydžio mėnesio išmoką visuomeniniais pagrindais dirbančių seniūnaičių veiklai ir su tuo susijusioms išlaidoms apmokėti.

Sueigos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė įsitikinusi, šis siūlymas net atneštų naudos pačiai savivaldybei, nes šiuo metu iš 55 seniūnaičių vakansijų užimta labi nedaug – tik 19.

"Niekas nenori dirbti. Pagalvokite, kam gali užtekti 15 eurų sumos? Seniūnaičiai man surašė, kokių reikmių jie turi – nori įsigyti telefoną, kompiuterį, atmintuką, spausdintuvą, reikia mokėti už ryšio paslaugas. Reikia pinigų net ir transportui, vizitinėms kortelėms. Tie, kas turi mašinas, turi į jas pilti benzino. Kiti dviračiais galėtų važinėti. Pageidautume lėšų kanceliarinėms priemonėms. Kaip informuoti gyventojus apie jų teritorijoje išrinktus seniūnaičius? Geriausia būtų pagaminti lipdukus ir priklijuoti laiptinėse. Visi žinotų. Bet reikia pinigų", – poreikius vardijo V.Jurgilevičienė.

Seniūnaičių sueigoje buvo siūlytas ir 100 eurų išmokos dydis, tačiau dauguma nubalsavo už dvigubai didesnę sumą.

"Kas yra seniūnaitis? Tai yra tarpininkas tarp žmonių ir savivaldybės. Juokinga ta 15 eurų suma. Net batams po gyventojų namus vaikščioti jų neužtektų, o dar kitos išlaidos prisideda", – įtikinėjo V.Jurgilevičienė.

Išmokomis nesipiktins

Aršia valdžios kritika garsėjanti V.Jurgilevičienė, paklausta, ar pakeis ir nuomonę dėl piketuotojų keikiamų miesto tarybos narių gaunamų kanceliarinių išmokų, netikėtai pareiškė, kad niekada jomis ir nesipiktino.

"Jei tarybos narys dirba miestui, jis sukuria naudą ir man, gyventojai. Nemanau, jog 300 eurų jau tokios didelės išlaidos, kad man, kaip visuomenininkei, reikėtų kritikuoti. Kitas klausimas – kai tarybos narys nieko nedaro ir gauna tokius pinigus", – kalbėjo V.Jurgilevičienė.

Tyrinės nuveiktus darbus

Klausimą, kas gi kontroliuoja, ką nuveikė seniūnaitis per metus ar mėnesį, kėlė ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

"132 tūkst. eurų yra didelė suma. Šiuo metu mes nežinome, kokias savo veiklos pareigas sau numato patys seniūnaičiai. Nes teises jiems numato įstatymas. Jie turi teisę dalyvauti komisijose, turi teisę dalyvauti svarstant miesto strateginius planus. Jie turi teisę teikti savo kandidatus į Antikorupcijos, Etikos komisijas. Teises seniūnaičiai turi, bet išmokų poreikio jie nėra pagrindę darbais. Kol kas nėra aišku, ką jie nori įgyvendinti. Todėl ir nėra aišku, ar prašoma suma didelė ar maža", – įžvelgė E.Mantulova.

Ji svarstė, kad galbūt seniūnaičiai yra išsikėlę didelius iššūkius ir numatę plačią veiklą. Tokiu atveju prašoma suma gali net atrodyti per maža.

"Bet, jei tikslų nėra, tuomet gali atrodyti, kad tai per dideli pinigai. Vis dėlto į seniūnaičių sueigos siūlymus yra atsižvelgta. Išties seniūnaičių išlaidoms skirtas lėšas reikėtų peržiūrėti. Ar tai bus ta suma, kurios prašo seniūnaičiai, neaišku. Galų gale dėl to turės apsispręsti ir tarybos nariai", – aiškino E.Mantulova.

Pavaduotoja pridūrė, kad, prieš teikiant projektą tarybai svarstyti, teks aiškintis prašomos sumos pagrįstumą, bus būtina išanalizuoti praktiką Lietuvoje.

Juokinga ta 15 eurų suma. Net batams po gyventojų namus vaikščioti jų neužtektų, o dar kitos išlaidos prisideda.

"Reikėtų išanalizuoti praėjusių kadencijų seniūnaičių ataskaitas ir išsiaiškinti, kam buvo naudojamos lėšos. Gal net verta atsižvelgti į infliaciją, gal ši suma neatitinka realybės?" – pripažino E.Mantulova.

Paskatins dirbti

"Šie pinigai seniūnaičius paskatins geriau dirbti", – neabejoja V.Jurgilevičienė.

Seniūnaičių sueigos pirmininkė tikino, kad ji savo nuveiktus darbus fiksuoja žurnale.

"Galima būtų tokių žurnalų užsakyti spaustuvėje, ir kiekvienas seniūnaitis fiksuotų visus savo darbus. Net jei nėra rezultato, bet seniūnaitis rašo raštus, kreipiasi į savivaldybę dėl gyventojų problemų, tai juk irgi yra darbas. Ir net ne kartą tenka tai daryti, kol kas nors pajuda. Daugeliui atrodo, kad tie seniūnaičiai nieko neveikia. O mūsų darbas labai sunkus yra. Aš gaunu 150 eurų pensijos ir, pavyzdžiui, iki Vilniaus niekaip nepavyktų nuvažiuoti. Teikėme peticiją, kad būtų mažinamos socialinių butų įsigijimo kainos daugiavaikėms šeimoms", – aiškino V.Jurgilevičienė.

Už darbą reikia mokėti

Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas tikino, kad šiuo metu skiriamų 15 eurų net iš viso nereikėtų mokėti, tai yra tik žeminanti suma.

"Čia jau pasityčiojimas. Aš galvoju, kad seniūnaičiai tiek laiškų nerašo, kad reikėtų didelių sumų popieriui. Jie juk vaikšto po namus ir bendrauja su gyventojais. O už telefoną reikia jiems mokėti, daug skambina. Kita vertus, už darbą taip pat turi būti mokama. Reikia išeiti iš tos sovietinės visuomenės – esą dirbk, o pinigus gaus kiti", – kalbėjo V.Čepas.

Tiesa, tarybos narys paminėjo kelis seniūnaičius, kurie jo akyse pelnė pagarbą.

"Yra tokių, kurie atrodytų, kad seniūnaičiais dirba daugiau nei savo tiesioginiuose darbuose. Žmonės juos žino, organizuoja labdarą, renginius. Tai juk sunkus darbas ir už jį reikia mokėti. Sakome, kad nieko jie nedirba. Bet kaip jie dirbs ir už ką?" – pastebėjo V.Čepas.

Išmokos – gėdinga

O štai kitas visuomenininkas, seniūnaičio poste dvi kadencijas išbuvęs Aurimas Mockus, įsitikinęs, kad už visuomeninę veiklą prašyti pinigų yra nepadoru.

"Aš esu prieš kanceliarines išmokas seniūnaičiams. Tai neišspręs kandidatų trūkumo mieste klausimo. Tai lėmė nauja tvarka. Nereikėjo iki kosmoso ribų iškelti reikalavimų. Kone kaip tarybos nariui tenka surinkti 5 procentus viso rajono gyventojų parašų. Juk ieškoma visuomenininko. Buvo žmonių, sutinkančių už ačiū dirbti. Ir aš už ačiū dirbau dvi kadencijas", – tikino A.Mockus.

A.Mockus prognozavo, kad, įtvirtinus 200 eurų mėnesio išmoką seniūnaičiams, atsiras tokių, kurie žūtbūt posto sieks tik dėl finansinių sumetimų.

"Yra tokių, kurie tik protestus rengia, į kiekvieną valdžios sprendimą reaguoja vien tik kritika, o racionalių veiksmų – jokių. Jei jau nuspręsta bus mokėti tokius pinigus, o tai yra 2,4 tūkst. per metus, siūlyčiau bent kompetencijos patikrinimu užsiimti. Ateis žmogus, baigęs devynias klases, susirinks reikalingus parašus, o ką veikti, net nežinos. Tai yra pusė minimalaus etato atlyginimas. Visi žino, kiek aš esu įdėjęs į šį darbą. Nevertas šis darbas 200 eurų iš biudžeto. Absurdas. Būkite sąžiningi. Čia gal kiti galvoja, kad tai postas, o ne veikla visuomenei", – nuomonę išsakė A.Mockus.

Vakar seniūnaitė Aida Dambrauskaitė, paskambinusi į "Klaipėdos" redakciją, aiškino, jog seniūnaičiai yra taip pat renkami, kaip ir tarybos, Seimo ar Europos Parlamento nariai.

"Šis postas skiriasi tik tuo, kad teritorija yra mažesnė. Tarybos narys gauna 300 eurų išmokų. Seimo narys – 800 eurų išmokų. O iš seniūnaičių daroma pajuoka. Ir kas jums leido rašyti apie tai? Sprendimo dar nėra. Kaip tai seniūnaitis nėra tas pats, kaip Europos parlamentaras? Čia kažkieno užsakytas "piaras"? Kuri partija tai užsakė? Nešmeižkite seniūnaičių", – nelabai suvokiama, dėl kokios priežasties pyktį liejo A.Dambrauskaitė.