Klaipėdos rajonas sumanė pragaištingą planą?

Specialistai tokius užmojus vertina vienareikšmiškai – tai atsirūgs ne tik rajono, bet ir kitų savivaldybių gyventojams. Dėl rajono planų gresia ir ES sankcijos bei brangiai kainuosiantys ginčai teisme.

Nori savo tvarkos

Jau šį ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba rengiasi tvirtinti atliekų tvarkymo plano pakeitimus.

„Šis planas yra reikalingas. Kitaip mes negalime dalyvauti dėl Regioninėje plėtros taryboje skirstomų lėšų finansavimo“, – plano rengimo priežastis paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Pašnekovas patikino, kad naujuoju planu nesiekiama išstoti iš visą Klaipėdos regioną vienijančios atliekų tvarkymo sistemos.

Naujuoju planu kaimyninė savivaldybė siekia kuo daugiau savo atliekų rūšiuoti pati.

„Kito kelio nėra. Tik rūšiavimas. Nėra jokių direktyvų, kad į KRATC patektų kuo daugiau atliekų“, – pastebėjo administracijos direktorius.

Taip, anot jo, rajonas elgėsi jau pernai ir pastebėjo, esą atliekų sutvarkymas rajone kainuoja apie 10 proc. pigiau nei tai padarytų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC).

„Mes darome pigesnį variantą išrūšiuodami patys“, – pastebėjo S.Karbauskas.

Pateikia išgalvotus skaičius?

KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas Vidmantas Plečkaitis pastebėjo, kad sunku suvokti viešai rajono pateikiamą informaciją, kuri deklaruojama kaip ekonominis pagrindas atliekas tvarkyti savarankiškai.

„Pagal jų pateiktus skaičiavimus galima galvą nusisukti“, – įvertino KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas.

Viešai pateikiamoje savivaldybės atliekų tvarkymo ataskaitoje, anot V.Plečkaičio, žongliruojama tikrovės neatitinkančia informacija.

Teigiama, kad pernai Klaipėdos rajono savivaldybei atliekų tvarkymas kainavo 1 293 794,83 euro. Tačiau akivaizdu, kad rajono savivaldybės „matematikai“ dėl neaiškių priežasčių išlaidas skaičiuoja ne tokiomis kainomis, kokios buvo iš tiesų.

Minėtoje ataskaitoje pateikiama, kad po rūšiavimo likusių atliekų pristatymo į KRATC kaina – 26,28 euro už toną, tačiau, anot V.Plečkaičio, tikroji atliekų priėmimo kaina yra 35,04 euro už toną. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės išlaidos už 2015 metus turėjo siekti 1 331 985,82 euro.

Kaip pastebėjo pašnekovas, nors Klaipėdos rajonas deklaruoja, jog jame atliekų tvarkymo sąnaudos mažėja, tačiau, skaičiuojant realiomis kainomis, matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė už savo atliekų tvarkymą pernai sumokėjo brangiau, negu būtų atliekas atvežusi rūšiuoti tiesiai KRATC, kaip ir yra numatyta regioniniame plane.

Realybės neatitinkančių skaičių pašnekovas aptiko ir analizuodamas rajono savivaldybės pateikiamą informaciją apie vadinamąjį vartų mokestį. Nors pernai jis nedidėjo, tačiau rajonas jį dėl nesuprantamų priežasčių įvardija vienu euru didesnį.

„Nežinau, kokia aukštąja matematika jie užsiima, bet žiūrint iš šono ir diskutuojant su jų specialistais, kurie Regiono plėtros tarybai turėtų įrodyti, kad jų sąnaudos mažėja, mes to nematome“, – pastebėjo pašnekovas.

V.Plečkaičio teigimu, nepatikimus Klaipėdos rajono skaičiavimus buvo pastebėjęs ir Neringos meras Darius Jasaitis. Šios savivaldybės atstovams taip pat atrodė, kad savarankiškas atliekų tvarkymas rajonui neatneštų ekonominės naudos.

Kyla realios grėsmės

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas patvirtino, kad Klaipėda, kaip ir kitos regiono savivaldybės, nepalaiko tokių kaimyninės savivaldybės planų.

„Nepritariame ne todėl, kad mylime ar nemylime, norime draugauti ar nenorime. Argumentų yra daugiau negu pakankamai“, – apibendrino V.Grubliauskas.

Savo pastabas Klaipėdos miesto savivaldybė jau buvo pateikusi rajonui, tačiau šis vis tiek bando pavojingai stoti prieš visą likusį regioną.

Viena skaudžiausių Klaipėdos rajono siekiamo patvirtinti plano pasekmių būtų visam regionui gresiančios ES finansinės sankcijos. Nuogąstavimus jų sulaukti prieš kurį laiką jau buvo išsakę ir Aplinkos ministerijos atstovai.

„Jie vienu balsu sakė, jog atsisakant regioninės sistemos yra tikimybė, kad galima prarasti nuo 5 iki 100 proc. skirtos paramos sumos. Kalbama apie kompostavimo konteinerių „išdalijimą“ gyventojams ir Atliekų rūšiavimo gamyklą, kurią ne taip seniai atidarėme. Viso šio projekto kaina – apie 12 mln. eurų“, – dėstė Klaipėdos meras.

Jeigu sankcijos būtų pritaikytos, likusios šešios savivaldybės, kurioms turėtų atstovauti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, turėtų bylinėtis su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl nuostolių kompensavimo.

„Tai yra realios grėsmės, realūs pavojai“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Bando užbėgti už akių

Pabrėžiama ir tai, kad prieš kurį laiką vykusiame regiono savivaldybių atstovų ir merų susitikime su Klaipėdos rajono atstovais buvo sutarta, kad prieš keičiant planą verta išsiaiškinti, kiek kainuotų plano keitimas ir ar verta žengti tolimesnius žingsnius, kokios būtų pasekmės ir menama nauda.

„Tačiau kolegos nusprendė, kad ir čia galima sulaukti ne tokio rezultato, kokio norima. Todėl bandoma pasitvirtinti savo rajono atliekų tvarkymo planą“, – pastebėjo uostamiesčio galva.

Toks Klaipėdos rajono bandymas užbėgti visoms savivaldybėms už akių kelia klausimą, kuris – regiono ar rajono – planas yra svarbesnis.

„Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, gyvena pagal Europos Komisijos, Europos Parlamento reglamentavimą, nuostatas, direktyvas, kurios visai Lietuvai reglamentuoja atliekų tvarkymo politiką. Lietuvoje, regionuose taip pat yra patvirtinti regionų planai, kurie yra kito rango dokumentai ir kuriuos tvirtino tų regionų savivaldybės. Ne visiškai suprantu, kaip vienos savivaldybės planas pasitvirtinti savo rajono planą gali derėti su viso regiono planu?“ – svarstė V.Grubliauskas.

Kreipėsi į ministeriją

Su Klaipėdos rajono savivaldybės planais bei derinančių institucijų pastabomis jau spėjo susipažinti ir vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

„Mums yra tam tikrų neaiškumų, esame paprašę Aplinkos ministerijos tarnybinės pagalbos“, – paaiškino D.Kerekeš.

Ministerijos prašoma paaiškinti, ar pagrįsti Klaipėdos savivaldybės priekaištai rajono savivaldybei dėl prievolės laikytis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane numatyto atliekų tvarkymo principo.

Taip pat prašoma įvertinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybė teisėtai nepripažįsta uostamiesčio reiškiamų pastabų ir atsisako jas tenkinti.

„Norime, kad Aplinkos ministerija padėtų išsiaiškinti tuo aspektu, ar tikrai savivaldybė gali tai įtvirtinti savo atliekų tvarkymo plane, ar ne. Tai yra planas, kuriame nustatomos užduotys. Jos jau nustatytos Valstybiniame atliekų tvarkymo plane, regioniniame atliekų tvarkymo plane. Kaip savivaldybė sieks tų užduočių, ar tas jos pasirinktas būdas mažinti į sąvartyną vežamų atliekų būdas yra geras, ar atitinka įstatymo reikalavimus, ar ne“, – dėstė vyriausybės atstovė.

Anot pašnekovės, šiuo metu galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad savivaldybė savo plane turi numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas valstybiniame ir regioniniame plane numatytos užduotys.