Klaipėdos miesto praeitis dūla Italijoje

Italijos uoste Neapolyje rūdija beveik prieš 100 metų Klaipėdoje P.Lindenau laivų statykloje statytas laivas, kuris, pasak istorikų, yra didesnė vertybė nei naujam gyvenimui dabar bandomas prikelti „Meridianas“.

Pėdsakus aptiko entuziastas

Klaipėdietis Steponas Dabulskis, kuris laisvalaikiu panyra į uostamiesčio istorinių relikvijų ieškojimus, džiaugiasi atradęs vieną seniausių mūsų uostamiestyje statytų ir lig šiol išlikusių laivų.

„Perskaičiau istorikės Nijolės Strakauskaitės knygą, kurioje paminėtas laivas lietuvišku ir vokišku pavadinimu “Kuršių marės-Kurisches Haff„. Pradėjau domėtis ir ieškoti, kur jis yra dabar, turėjau vilties, kad jis dar nesupjaustytas į metalo laužą“, – pasakojo entuziastas.

Po ilgų ieškojimų Steponas susisiekė su italu Stefano iš tinklalapio myships.org, kuris padėjo išsiaiškinti, kad ieškomas laivas jau nuo 2009 m. stovi prišvartuotas Neapolio uoste ir tuo laivu jau kurį laiką niekas nebeplaukioja.

Buvęs „Kuršių marės-Kurisches Haff“ dabar vadinamas „Faraglione“, jo savininkas – „Alilauro Gruson SPA“, operatorius – „Mulyiservia Gruop SRL“.

Teigiama, kad jei laivo nepavyks parduoti, kitais metais jį turbūt supjaustys.

Po karo gabeno pabėgėlius

Klaipėdos universiteto Istorijos katedros docentė dr. N.Strakauskaitė keliose savo knygose – „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių“ ir „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“ užsiminė apie šį laivą.

„Sezono įkarštyje triskart per dieną veikė linija Klaipėda–Juodkrantė, kuria nuo pat pradžių plaukiojo garlaivis “Schwarzort„. Jau XX a. 4-ąjį dešimtmetį šia linija plaukiojo dar vienas modernus garlaivis – “Kuršių marės-Kurisches Haff„, o užrašas lietuvių ir vokiečių kalbomis rodė naujas politines realijas“, – rašo istorikė.

Šio laivo likimas įdomus: karo pabaigoje juo buvo gabenami pabėgėliai į Vakarus. Po karo šis laivas plaukiojo po Vakarų Vokietijai priklausiusius Šiaurės jūros uostus.

Vėliau jį įsigijo viena Italijos laivybos bendrovė. Kiek modernizuotas, nauju pavadinimu – „Faraglione“ laivas dar ne taip seniai plukdė turistus iš Neapolio į Kaprio salą Viduržemio jūroje.

Žinias rankiojo po kruopelę

Apie laivą „Kuršių marės-Kurisches Haff“ informaciją istorikė rankiojo po kruopelytę. Dalį jos rado tarpukario Klaipėdos spaudoje, nemažai žinių gavo iš Vokietijos išeivių laikraščio „Memeler Dampfboot“, leisto po karo.

Viename straipsnyje „garlaivių tema“, kurį pasirašė Hego pseudonimu pasivadinęs autorius, N.Strakauskaitė aptiko išraiškingai aprašytas keliones „dideliu, elegantišku“ laivu „Kuršių marės-Kurisches Haff“ palei „su niekuo nepalyginamo grožio Kuršių neriją“.

Tiesa, tai jau buvo nebe garlaivis, o motorlaivis, pradėjęs plaukioti 1929 metais iš Klaipėdos į neriją.

Tarpukaryje motorlaivis „Kuršių marės-Kurisches Haff“ taip pat garsėjo puikiu restoranu. Laivas kartais buvo samdomas iškyloms mariose.

N.Strakauskaitė nėra optimistė, kad laivas „Kuršių marės-Kurisches Haff“ vėl grįš į savo gimtąjį uostą, kur buvo pastatytas beveik prieš 100 metų.

„Vis dėlto mes nemėgstame ir bijome vokiškos Klaipėdos praeities. Tai traktuojama kaip svetimas paveldas. Čia ne tik laivo klausimas, apskritai tas stereotipas – požiūris “mūsų-ne mūsų istorija„ dar egzistuoja“, – įsitikinusi istorijos mokslų daktarė N.Strakauskaitė.

Istoriškai svarbus laivas

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius prieš keliolika metų irgi rašė apie „Kuršių marės-Kurisches Haff“.

„Jis istoriškai mums labai svarbus, nes statytas Klaipėdoje, Pauliaus Lindenau laivų statykloje, ten, kur dabar yra bendrovė “Klaipėdos laivų remontas„. Tai buvo motorlaivis, pažangių to meto technologijų laivas su ypatingais sraigtais ir kitais dalykais. Įspūdingas laivas“, – tvirtino R.Adomavičius.

Kai vyko vadinamasis „Kuršių marės-Kurisches Haff“ krikšto reisas, praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, tik nuleidus laivą į vandenį, juo plaukė ir krašto gubernatorius, ir Lietuvos valdžios bei Klaipėdos miesto atstovai. Tai buvo didelis įvykis krašte.

„Ar vertėtų jį susigrąžinti į Klaipėdą? Atsiprašau, bet, palyginti su “Meridianu„, jis žymiai labiau klaipėdietiškas. Kažkodėl suomiškas sovietinis “Meridianas„ miestiečiams arčiau širdies. Gal tai mentaliteto dalykas?“ – svarstė R.Adomavičius.

Jūrų kapitonas Eimutis Astikas apie „Kuršių marės-Kurisches Haff“ nieko nebuvo girdėjęs, bet jis neabejoja, jog dar vienas istorinis laivas miestą tik papuoštų, ir apgailestauja, kad Klaipėdos krantinėse dabar labai mažai laivų.

„Yra tokių miestų pasaulyje prie upių, kur laivų daugiau nei pas mus jūrų uoste. Pas mus viską lemia pinigai. Regis, jų pritrūko, kad Danėje pastatytų net nurašytus karo laivus“, – apgailestavo E.Astikas.

Komentaras

Kostas Frankas

Jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ vadovas

Kai kurie senų laivų savininkai pas mus nesupranta, ką jie turi, ir tų laivų nevertina. Kad juos paremontuotų, net piršto nesulenkia, šaiposi, tyčiojasi. Tai yra beviltiškas dalykas, niekam tie istoriniai laivai nerūpi. Čia tokia beviltiška priskretusi pelkė, kur neaišku, kas dėl ko gyvena, dėl ko duoną valgo. Ir nesikeičia niekas nė per mikroną. Jeigu tas laivas „Kuršių marės“ sugrįžtų į Klaipėdą, būtų jam vargas ir nelaimė. Gėda Lietuvai, nes, esu tikras, niekas jo netvarkytų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Meridianas

Meridianas portretas
kai kurių klaipėdiškių komercinis interesas , o ne klaipėdiečių istorinis. Jis su lietuva tik tiek turi bendro ,kad parplukdytas iš Suomijos ir čia stovėjo ,kol sugalvota uz ne savo piningus suremontuoti ir uzdirbti įrengus restoraną /ar aludę , ar dar kaip ten vadina/, bet jau piningtus konkretiems asmenims.

vytautas

vytautas portretas
Kam dar kazkoks laivas?Pastatykime dar viena baznycia!!!

algirdas

algirdas portretas
Labai sudomino to laivo istorija., susijusi su Klaipeda, Lietuva. Be to ir pats laivas labai grazus - grakstus ir ispudingas net siuolaikiniu poziuriu. Pasaulyje visose valstybese vyksta judejimas, restauruojant senus,senus ivairiu modeliu automobilius. Suteikus ankstesni vaisda ir judejimo funkcijas ir jais dziaugiamasi, didziuojamasi atgamintoju meistriskumu,.Po to, naujai gyvenimui prikeltos trasporto priemones(automobilai ir kita) kainuoja didziulius pinigus - perka kolekcionieriai Manau, kad Lietuvos juru tansporto istorijos tyrejai padare dideli darba. Klaipedos ir LIetuvos vadovybe turetu isnaudoti tokia palankia proga, kai laivas „Kuršių marės-Kurisches Haff“ yra jau kuri laika nenaudojmas ir ruosiamasi ji supiaustyti .Todel, lol dar laikas- reikai parodyti demesi ir pigiai susidant nupirkti.Tada parsigabenti I Klaipeda, o toliau musu uosto laivu stayklos su pilietisku entuziazmu sutvarkys taip kad gales dziaugtis ne tik laivu staytojai , bet ir Klaipedieciai , visa LIetuva, Uzsienieciai -Klaipedos sveciai. Nepraleskime progos, uzdelsimas derybu del nupirkimo kainos gali buti per velyvas. Manau,kad man pritars ir daugelis Lietuvos pilieciu, ypac Klaipedieciai
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių