Klaipėdos miesto bibliotekai – projektuotojų pasiūlymai

Siūlo idėjas

Uostamiestyje ruošiamasi pietiniame miesto kvartale iškilsiančio bibliotekos pastato, kuriame būtų ir modernus bendruomenės centras, statyboms.

Konkurse dalyvauti ir savo idėjas siūlyti gali visi projektuotojai bei architektai.

Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos "Kauno atžalyno" filialo projektą savivaldybės ir bibliotekos atstovams pristatė įmonė "Urbon Design". Pastaroji pateikė du architektūrinius pasiūlymus.

Vienas jų kai kuriems valdininkams pasirodė per daug nutolęs nuo realybės. Esą daugiabučių apsuptyje toks naujas objektas, kokį siūlo projektuotojai, atrodytų iššaukiančiai ir neįsilietų ir bendrą kvartalo vaizdą. Kitas variantas iš dalies atitiko keliamus reikalavimus.

Dabartinio pastato, esančio Kauno gatvėje, būklė prasta, todėl projektuotojai nusprendė jį performuoti, perkelti į didesnį sklypą, fasadą nukreipti į žaliąją zoną.

Į du aukštus netilpo

Pirmajame bibliotekos aukšte, įmonės "Urbon Design" projektų vadovo Karolio Bilziukevičiaus žodžiais, veiktų skaitytojams skirti suaugusių, vaikų ir paauglių skyriai, atsirastų erdvės, pritaikytos mažiesiems, poilsio zonos.

Taip pat daugiau kaip 800 kvadratinių metrų ploto pastate būtų įrengtas liftas, tualetas žmonėms su negalia, dvi laiptinės, mamos ir vaiko patalpa, terasos-balkonai, kuriuos planuojama išnaudoti neformaliam bendravimui, mokymuisi.

Antrajame aukšte, anot projektuotojų, taip pat numatytas suaugusiųjų skyrius, vietos skaitymui ir darbui kompiuteriu, erdvė bendruomenės renginiams, posėdžiams, koncertams.

"Pagal gautą techninę užduotį ir pageidavimus tikėjomės sutalpinti viską į du aukštus, tačiau nepavyko. Teko projektuoti trečią aukštą, kuriame patalpinome mokymosi, kompiuterių sales, darbo kabinetus administracijai, virtuvėlę, poilsio kambarį", – pasakojo K. Bilziukevičius.

Taikytis nenori

Pasak K. Bilziukevičiaus, į užduotį pažiūrėta kūrybiškai, siekta suprojektuoti šiuolaikišką, šių dienų architektūros tendencijas atitinkantį pastatą.

"Sprendėme dilemą, ką daryti su mikrorajone vyraujančia aplinka: būti ta sėkla, nuo kurios pradės tvarkytis visas kvartalas ar priešingai – supūti kartu su jame esančiais pastatais. Tiesą sakant, nesinorėjo taikytis prie aplinkybių ir pastatyti dar vieną negražų pastatą tik todėl, kad aplinkui yra negražu", – žodžių į vatą nevyniojo "Urbon Design" projektų vadovas.

Esą pirmasis variantas – drąsesnis, prabangesnis ir brangesnis, o antrasis kiek nuosaikesnis, kuklesnis.

"Panaudojome pilkšvos spalvos tinką, medį, čia mažiau stiklo", – baksnodamas į vizualizacijas kalbėjo K. Bilziukevičius.

Projektuotojų vizijoms kritikos negailėjo Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Kaip išsireiškė direktorius, tokio tipo objektas, kokį suprojektavo architektai, sunkiai "įsikomponuotų" į bendrą pietinės miesto dalies vaizdą.

"Sunku suvokti, kaip toks pastatas atrodytų tarp daugiabučių kiemų. Tiesiog neįsivaizduoju, kodėl reikėtų tai daryti. Sutinku, Klaipėdos senamiestyje panašios architektūros pastatų yra, bet šiame kvartale jis būtų vienišas. Be to, niekada nesiūlyčiau fasado dalyje prie tinko tvirtinti medines lentas. Toks medžiagų pasirinkimas per daug komplikuotas mūsų klaipėdietiškam klimatui", – aiškino K. Macijauskas.

Ieško pigaus varianto

Buvo išklausyti ir bibliotekos atstovų poreikiai. Juos siekiama pritaikyti pastatui, kuriame veiktų ne tik biblioteka, bet ir multifunkcis bendruomenės centras.

Naujajame statinyje galėtų atsirasti erdvės, kur žmonės leistų laiką, susitiktų bendruomenės, vyktų įvairūs renginiai, būtų rodomi filmai.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pastebėjo, kad projektuojant objektą itin svarbu atkreipti dėmesį į kaštus, kad kuo įmanoma mažiau kainuotų jo priežiūra.

"Svarbu, kad pastatas būtų pigus eksploatacijai, be to, reikia turėti omenyje, kad bibliotekoje saugomos knygos, kurioms tiesioginiai saulės spinduliai kenkia. Vadinasi, dideli stikliniai langai nebūtų labai praktiškas dalykas. Rinkčiausi paprastesnį variantą. Nors pirmas gražus, tačiau šiuo atveju – nepriimtinas", – įsitikinusi direktorė.

Dalis projekto bus finansuoja iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Preliminari jo vertė – apie 1,3 mln. eurų.

Jeigu viskas vyks sklandžiai, 2018-aisiais planuojama parengti pastato projektą, o objekto statybos galėtų įvykti 2019–2021 m.