Klaipėdoje pagerbė prancūzų karius

Antradienį uostamiestyje vyko svarbus lietuvių ir prancūzų tautoms minėjimas. Dalyvaujant Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariams, buvo prisiminti Vilhelmo kanalą stačiusių ir ten žuvusiųjų prancūzų karo belaisviai.

Ceremonija vyko netoli Klaipėdos kanalo, kur stovi karių atminimui skirtas paminklas.

Oficialaus renginio metu naujuoju Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje išrinktas Philippe Jeantaud ir Lietuvos krašto apsaugos viceministras Marijus Velička padėjo gėlių ant karių paminklo.

Taip pat minėjime dalyvavo Karinių jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas bei specialiai šia proga uostamiestyje viešintis Prancūzijos karinių jūrų pajėgų vadas kpt. Tanneguy Biseau.

Pastarasis, su 21 nario įgula atplaukė Prancūzijos karinių jūrų pajėgų patruliniu laivu „Pluvier“.  Klaipėdoje T. Biseau vieši pirmą kartą.

Minėjimas vyko santūriai, jo pradžioje tylos minute buvo pagerbti žuvę 1871 m. prancūzų kariai, vėliau skambėjo Lietuvos Karinių jūrų pajėgų orkestro atliekama muzika.  

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos viceministro Marijaus Veličkos teigimu, toks minėjimas vyksta jau ne pirmą kartą.

„Tokiame minėjime dalyvauju antrą kartą. Prancūzijos karininkai išreiškė norą pagerbti žuvusius ginklo brolius ir mes, savo ruožtu, taip pat solidarizuojamės“, – sakė M. Velička.

Viceministras pabrėžė, kad Lietuvos ir Prancūzijos santykiai – itin geri.

„Šiandien santykiai su Europos Sąjungos ir NATO šalimis mums yra ypatingai svarbūs ir geri. Tarp jų ir – Prancūzija, todėl būtina parodyti pagarbą Vilhelmo kanalą kasusiems ir žuvusiems kariams“, – aiškino M. Velička.

Pasak Prancūzijos ambasadoriaus Philippe Jeantaud, šis pagarbos gestas svarbus tiek prancūzams, tiek ir lietuviams.

Karinių jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kpt. leitenantas Antanas Brencius pasakojo, kad sklinda įvairių istorijų apie šio kanalo kasybos darbus. Esą jį dar XIX a. itin sudėtingomis sąlygomis kasė apie 600-700 karo belaisvių.

Prancūzų karininkų rankomis iškasto kanalo darbai, tiesiogiai sujungusio Klaipėdos uostą ir Miniją, truko apie 10 metų. Netgi pasakojama, kad karių belaisviai čia žūdavo kas 2-3 metrus.

Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, o vidutinis gylis – 1,7 m.