- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Smūgis: Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas A.Puodžiukas įsitikinęs, kad gabiems Klaipėdos regiono vaikams nuo šio rugsėjo pakaks ir vienos pirmos klasės E.Balsio menų gimnazijoje.
-
Seimo narė klaipėdietė A.Bilotaitė buvo nemaloniai nustebinta, išgirdusi apie ministerijos siekius apriboti galimybes ugdyti gabius ir talentingus vaikus E.Balsio menų gimnazijoje.
Vilniaus klerkai vienašališkais sprendimais Klaipėdą stumia į socialinį užribį. Tokias išvadas verčia daryti ne tik pakibęs klausimas dėl uostamiesčio universiteto ateities, Menų akademijos fakultete naikinamų aktorių ir režisierių specialybių – nusitaikyta ir į talentingus vaikus ugdančią E.Balsio menų gimnaziją, kur nuo šio rugsėjo leista formuoti tik vieną pirmokų klasę.
Akibrokštas mokyklos bendruomenei
Specializuotos menų gimnazijos steigėjas – Švietimo ir mokslo ministerija.
Būtent nuo jos valdininkų malonės bei sprendimų ir priklauso mokyklos likimas.
Dar prieš gerą dešimtmetį E.Balsio menų gimnazijoje, kuri savo statusu prilygsta M.K.Čiurlionio meno mokyklai Vilniuje, buvo formuojamos keturios pirmokų klasės.
Ilgainiui jų liko tik dvi.
Tiek jų suformuota ir šiemet. Tačiau staiga iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atėjo netikėta žinia, kad E.Balsio mokykloje turi likti viena pirmokų klasė.
Savo sprendimo motyvų bent jau mokyklos vadovybei Vilniaus valdžia dėstyti neketina.
"Tos dvi būsimųjų pirmokų klasės vis dar yra sukomplektuotos. Kol kas vaikų tėvai dar nežino, kokia situacija bręsta. Labai nemalonu. Tokie veiksmai dvelkia specializuotų mokyklų žlugdymu, siekiant jas uždaryti", – blogiausio scenarijaus perspektyvą dėliojo E.Balsio menų gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius.
Liūdnos perspektyvos scenarijus
E.Balsio mokyklos vadovas neslėpė, kad bandė aiškintis, kodėl priimtas toks sprendimas.
Juolab stebina tai, kad kol gimnazijoje vyko Atvirų durų dienos ir buvo formuojamos pirmosios klasės, Vilniaus valdininkai tylėjo, ir tik balandžio 5 d. pateikė savo sprendimą.
"Bandžiau prisibelsti iki ministerijos kanclerio, nes visus kitus skyrius jau apėjau. Jie kategoriški – bus viena klasė, ir viskas. Kodėl, niekas nepasako. Maža to, vyresnėse klasėse metų eigoje mes nebegalėsime priimti vaikų iš kitų mokyklų, išskyrus specializuoto meninio ugdymo įstaigas, o jų Lietuvoje yra 9, bet paprastai niekas iš vienos į kitą mokyklą nepervažiuoja. O juk atsiranda motyvuotų gabių vaikų iš šalies, bet mes į vyresnes klases priimti jų nebegalėsime. Jau ir čia ribojama mūsų laisvė ir pasirinkimas", – keistas naujoves dėstė G.Misiukevičius.
E.Balsio menų gimnazijoje mokosi daugiau nei pusė tūkstančio mokinių.
Jei ši tvarka įsigalios, mokykla kitais metais praras apie 50 mokinių ir jų kasmet mažės.
Anot direktoriaus, netrukus iškils ir patalpų rentabilumo klausimas.
"Jeigu kerta šaknis, medis nudžius. Taip sunku nebuvo niekada. Nesuprantu požiūrio, ar meno žmonių jau visai nebereikės? Juk baigę mūsų mokyklą apie 80 proc. vaikų renkasi meninio profilio specialybes. Bet Vilniui to, regis, nereikia. Labai liūdna situacija", – teigė G.Misiukevičius.
Klerkas mato savaip
Vienas šio liūdno mokyklos naikinimo scenarijaus "architektų" – ŠMM Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas aiškino, kad "jie nori, jog tokiose meno mokyklose mokytųsi daugiau regiono mokinių".
"Jeigu bus formuojamos dvi pradinės klasės, tai kai jie jau bus penktokai, į šią mokyklą iš regiono mokiniams atvykti nebebus galimybių, nes nebebus vietos. Kaip žinome, jaunesnių mokinių tėvai nelabai išleidžia iš namų, bet vyresni jau galėtų mokytis toje mokykloje, juolab ji turi bendrabučius", – teigė A.Puodžiukas.
Apie naują tvarką, kokios turėtų būti laikomasi, E.Balsio menų gimnazijai pranešta vos prieš mėnesį, kai jau buvo suformuotos pirmosios klasės.
"Direktorius tam tikra prasme persistengė. Kad tvarka bus keičiama, mes kalbėjome dar lapkritį, o balandį Švietimo ir mokslo ministerija, kaip steigėjas, nustatė klasių skaičių. Šiuo metu direktorius parašė raštą, mes jį nagrinėjame ir kartu su ministerijos vadovybe spręsime, ką daryti. Galutinio atsakymo, kiek klasių bus, dvi ar viena, dar nėra. Diskusijos vyksta. Tvarkome priėmimo tvarką", – aiškino A.Puodžiukas.
Reanimuoti atiduos miestui?
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ministerijos iniciatyvą dėl E.Balsio menų gimnazijos įvertino kaip grįžimą į "balanos gadynę".
"Keisčiausia, kad per mokyklos Atvirų durų dienas pavasarį apie mažinamą klasių skaičių nebuvo nė kalbos. Čia įžvelgiu tam tikrą universiteto scenarijaus kopiją. Suprantu ministerijos siekį atsikratyti sau nebūdingų funkcijų – mokyklų valdymo, bet ta kryptis, kaip tai daroma dabar, įgauna tokias formas, kurios man primena grimasas. Susidaro įspūdis, kad ateityje mokyklą bus siekiama perleisti miestui, bet dabar vaizdas toks, kad pradžioje siekiama ją beveik sunaikinti, o po to miestui bus atiduota reanimuoti", – kėlė versijas V.Grubliauskas.
Maža to, jau ne vienus metus netyla kalbos, kad E.Balsio menų gimnaziją reikėtų sujungti su S.Šimkaus muzikos mokykla, kurios steigėja taip pat yra ŠMM, ir šį darinį atiduoti miestui.
"Bet su miestu apie tai kol kas niekas nekalba. Apie tai mes girdime tik iš bendruomenės. Neabejoju, kad miestas būtų pajėgus prisiimti tą mokyklą į Klaipėdos švietimo tinklą, tačiau ministerija, pradėjusi reorganizaciją, įstumia į nežinomybę tiek bendruomenę, tiek miestą. Manyčiau, kad miestas turėtų žinoti, kas yra planuojama ir koks tos reformos tikslas. Dabar mes turime vadovautis tik nuogirdomis, o tai nėra korektiškas ŠMM požiūris. Planuoju pasikviesti ministerijos pareigūnus ir išgirsti iš pirmų lūpų, kokia yra tų pertvarkų motyvacija", – teigė V.Grubliauskas.
Ateityje – proletarų provincija
Meras pažadėjo, kad išsiųs ŠMM miesto poziciją dėl pertvarkų E.Balsio menų gimnazijoje.
"Dar galiu suprasti, kad drastiškos pertvarkos būtinos aukštosiose mokyklose, kur studentų skaičius mažėja, bet čia, kur norinčių besimokyti moksleivių yra, užuot jiems sudarę kaip įmanoma geresnes galimybes, galvotų, kaip priimti juos visus, pusę jų palieka už borto. Aš protu to nesuvokiu, bet noriu išgirsti iniciatyvos sumanytojo poziciją. Ir jei mes vieną klasę dabar nurašysime, galbūt prarasime vaikus, kurie Lietuvą ne tik garsins, bet ir ateityje maitins savo mokesčiais", – dėstė V.Grubliauskas.
E.Balsio mokyklos situacija susirūpino ir Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Išgirdusi apie Švietimo ir mokslo ministerijos siekius E.Balsio gimnazijoje formuoti tik vieną pirmą klasę vietoj dviejų, kaip įprasta, parlamentarė kreipėsi į ministeriją išsamaus paaiškinimo.
"Mane labai liūdina ta situacija, kad Klaipėdą norima paversti provincija, visiškai atsisakant meno, kultūros, ir kad ten būtų ruošiami tik amatininkai. Kas tada bus, kokia ateitis laukia miesto? Jau nekalbant, kad gyventojų skaičius mažėja. Ir jeigu toks požiūris, kokį matome, į Klaipėdą bus ir toliau, mes neturime jokių perspektyvų. Dėsime visas pastangas, kad ne vien tik IT technologijos būtų keliamos į viršų. Juk kultūros ir meno vaidmuo taip pat labai svarbus, kaip ir talentingų vaikų ugdymas. O atimti tai iš Klaipėdos regiono būtų nusikaltimas", – žodžių į vatą nevyniojo A.Bilotaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...