Kita uostamiesčio žurnalistikos pusė

Per pusvalandį – 57 skambučiai

Pirmadienio rytas. Suskamba "Klaipėdos" dienraščio vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Pociaus kabineto telefonas.

Ragelyje pasigirsta klausimas: "Kardiologinis? Ne? Ai, psichiatrinis. Tada gerai".

Ši situacija iš dalies galėtų iliustruoti žurnalistų darbo įvairovę.

Žurnalistai ne tik gelbsti sprendžiant įvairiausias gyventojų problemas, bet ir tampa įkyrių pagalbos reikalautojų įkaitais.

Dienraščio "Klaipėda" korespondentė Asta Dykovienė prisiminė, kaip vieno rytinio pasitarimo metu įkyriai skambėjo jos telefonas.

Pažiūrėjusi, kas gi jai taip skambino, korespondentė nustėro – per pusvalandį buvo praleisti 57 skambučiai.

"Pagalvojau, prasidėjo atominis karas. Su virpuliu širdyje perskambinau žmogui. Ir ką gi, paaiškėjo, kad taromatas nepriima butelio", – prisiminė A.Dykovienė.

Į darbą – be aukštakulnių

Keisčiausias savo profesijos situacijas prisimindami Klaipėdos krašte dirbantys žurnalistai pabrėžė, kad ši profesija toli gražu skirta ne kiekvienam.

Viena taisyklė, kurią žino visų žiniasklaidos priemonių atstovai, – jie turi būti pasiruošę bet kada pulti į įvykių sūkurį.

Todėl dailiosios lyties atstovės dūsauja, kad nebedėvi sijonų ir aukštakulnių, o, pavyzdžiui, dienraščio "Klaipėda" fotografas Vytautas Liaudanskis redakcijos automobilyje nuolat vežiojasi guminius batus ir neperšlampamą striukę.

Retkarčiais net ir konservų dėžutę, jei tektų ilgai užtrukti naujienų pasaloje.

"Pamenu, kaip vieną rytą pasipuošiau aukštakulniais ir trumpu sijonu. Atrodė, kad diena nebus niekuo ypatinga. Tačiau jau iš pat ryto sulaukiau skambučio, kad kuo greičiau su operatoriumi skubėčiau į traukinio avarijos vietą – nuo bėgių nuvirto cisterna ir išsiliejo mazutas. Ir aš tais aukštakulniais bandžiau kaip gandras pasiekti pašnekovus. Reportažą juk reikia paruošti", – prisiminė LNK televizijos naujienų reporterė Ramunė Banzienė.

Į tokią pat situaciją buvo patekusi ir LRT naujienų žurnalistė Asta Kažukauskienė, kuri ryte į darbą išėjo dėvėdama naujus batelius, o po pusvalandžio jau trypčiojo Smiltynės gaisravietėje.

Kopėčiomis – ant stogo

Situacijų, kai žurnalistai tampa sekliais ir paparacais – daugybė.

Į vienos garsios poros vestuves, vykusias prieš keletą metų, žiniasklaidos atstovams teko važiuoti autobusiuku, jame gabenantis kopėčias.

Jų prireikė paparacams ropščiantis ant gretimo namo pastato, nuo kurio stogo pobūvio vakarėlis buvo lyg ant delno.

Tačiau kartais fotografams tenka tykoti ir ne tokių saldžių momentų.

Prieš dešimtmetį dienraščio "Klaipėda" fotografams pakaitomis teko budėti daugiabučio kieme. Vyrai laukė vėlyvą vakarą iš vieno uostamiesčio vaikų darželio išeinančios virėjos.

Buvo gauta informacijos, kad moteris naktimis tempia maisto pilnus krepšius ir juos įduoda čia pat laukiančiam savo vyrui.

Pasala pasiteisino. Sučiupta vagilė net puolė ant kelių, bučiavo rankas, tačiau jos raudas nutraukė iškviesti policijos pareigūnai.

Grasinimai – dažnas reikalas

Žurnalistai dažnai ne tik turi nebijoti kritika nepatenkintų veikėjų grasinimų teismais, bet kęsti bauginimus susidorojimu.

Prieš keletą metų dienraščio "Klaipėda" korespondentei Daivai Janauskaitei teko Palangoje aiškintis vieno sukčiautojo istoriją.

Korespondentė tyrinėjo neva loterija užsiimančio piliečio veiklą. Būta pranešimų, kad palangiškis ieško lengvatikių ir tiesiog mulkina žmones.

"Fotografavau neva namą, o iš tiesų tuos žmones, kuriuos įtarėme apgaulėmis. Pajutau, kad mane pastebėjo, tad pasukau autobusų stoties link. Visą kelią mačiau, kad mane seka. Tas pats pilietis, pasivijęs mane, įšoko į Klaipėdos pusėn važiuojantį maršrutinį autobusiuką. Tapo nejauku, juk negaliu žinoti, kuo viskas baigsis. Paskutinę minutę iššokau iš autobuso, palikdama jame paskui sekiojusį vyrą", – situaciją pasakojo žurnalistė.

Vienai žurnalistei po publikacijos, dėl kurios antivalstybine veikla įtartiems asmenims buvo iškeltos bylos, prieš pat liudijimą teisme kai kas prie buto durų padėjo gėlių.

Guodėjai ir konsultantai

"Mūsų darbe be humoro neišgyvensi. Kartais mes ne tik sekliai, bet ir guodėjai, konsultantai, patarėjai", – tikino daugiau nei du dešimtmečius dienraščio redakcijoje dirbanti žurnalistė D.Janauskaitė.

Pokalbiuose su interesantais kartais nuskamba ir kuriozinių frazių.

"Ponia, jūs dabar skambinate į "Klaipėdos" dienraščio redakciją ir norite, kad aš išsiaiškinčiau, kas 1940 metais nužudė jūsų senelį?"

Tai D.Janauskaitės frazė iš pokalbio su senyva skaitytoja.

O štai vienas pilietis atsiuntė laišką "Klaipėdai" ir jame smulkiai aprašė, kaip jis buvo palikęs savo kūną, kai su draugu virtuvėje gėrė alų.

Kartais žurnalistams tenka laviruoti ties padorumo riba.

"Bandau pasiteisinti, kodėl domiuosi jūsų minkštąja vieta".

Tai dar viena frazė iš D.Janauskaitės pokalbio su politiku Vytautu Čepu, tuomet patyrusiu netikėtą traumą.