- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koks kvapas dvelkia nuo upelio, tekančio netoli pasiturinčių klaipėdiečių kvartalo Labrenciškėse? Vieniems jis primena srutų smarvę ir kelia įtarimų, kad kažkur netoliese į aplinką išleidžiamas kanalizacijos turinys. Kitiems atrodo, kad tai natūralus pūvančių lapų tvaikas. Tikrąją tiesą turėtų išaiškinti vandens mėginių tyrimai.
Smarvę užuodė dar vasarą
Šalia Šv. Pranciškaus onkologijos centro, kitapus naujos Savanorių gatvės, teka bevardis upelis, kurį kas kelis metrus "maitina" nuo šlaitų įtekantys šaltiniai.
Upelis yra toks nedidelis, kad jo nerodo net palydovinis žemėlapis.
Atokiau nuo Onkologijos centro miške šį upelį kerta takas, kuriuo dažną dieną bėgioja kariai.
Per upelį vaikinai peršoka nesušlapdami kojų – atsispiria į kelias vagoje gulinčias automobilių padangas.
"Jau vasarą pastebėjau, kad upelio vanduo ne skaidrus, o geltonas. O sklindanti smarvė primena lauko tualeto tvaiką. Rudenį vėl teko bėgti šia vieta, pojūčiai buvo tokie patys. Tik upelio pakraščiai buvo "apaugę" gelsvomis putomis. Kilo įtarimas, kad jį kažkas teršia", – dalijosi potyriais klaipėdietis Laurynas.
Onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė ir komunikacijos specialistė Nijolė Raudytė tikino nejaučiančios nemalonaus tvaiko, tačiau moterys pripažino į darbą atvažiuojančios automobiliais. Galbūt todėl nemalonių kvapų neužuodžiančios.
N.Raudytė pasakojo, kad upelio šlaitus centro darbuotojai tvarko pavasariais, kaskart iš jo vagos ištraukia kalnus išmestų padangų, bet kitais metais jų randa vėl, lyg jos ten augtų.
Tvaikas priminė mėšlyną
Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai nusprendė patys įsitikinti, ar kas nors teršia upelį.
Tenka pripažinti, kad stovint Savanorių gatvje bjauraus kvapo pajusti nepavyko, tačiau nusileidus arčiau jis jautėsi.
Srovingo upelio pakraščiuose tikrai yra suplaktų putų, iš tolo jos panašios į susikaupusį sniegą.
Vanduo ten neužsistovi, į jį nuo šlaitų suteka nemažai šaltinių, o arčiau Medelyno gatvės – ir lietaus kanalizacijos turinys. Šalia vagos molingoje žemėje telkšo geltonos balos.
Jauno klaipėdiečio įtarimus sustiprino nuo moliu aplipusių guminių batų sklindantis dvokas.
Išbridus iš pelkėtos rėvos, pasklido tokia smarvė, tarsi šiais batais būtų klampota po mėšlyną.
Klaipėdos miesto Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė tikino, kad upelio vandens užterštumo tyrimas – ne šio skyriaus darbas.
Skyrius esą turi pernelyg mažai žmonių ir atlieka tik tam tikras kitas funkcijas.
Vandenį sėmė rieškutėmis
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas užvakar pats atskubėjo prie upelio.
Pavaikštinėjęs arčiau Onkologijos centro vedėjas susidarė nuomonę, kad geltoną vandens spalvą dabar lemia nukritę medžių lapai, o specifinį kvapą jis linkęs sieti su natūraliu puvimo procesu.
Vakar po pietų R.Dužinas su vyresniuoju specialistu Mariumi Sanda ir Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento analitinės kontrolės skyriaus vyresniuoju specialistu Tomu Gedrimu dar kartą braidė bevardžio upelio vaga ir purvynais šalia jo.
Jie ieškojo galimų teršalų.
Nemenkos patirties gamtosaugininkai rieškutėmis sėmė vandenį ir jį uostė.
"Vanduo nebuvo padengtas plėvele, nebuvo matyti jame ir kokių svetimkūnių. Tiesa, dvelkė nevalytos kanalizacijos tvaikas, bet natūralioje gamtoje tai yra visiškai natūralus kvapas. Metų metus lapuočiai meta lapus, jie guli drėgnoje vietoje, pūva, o šie procesai turi specifinį kvapą. Mūsų svarstymus turėtų patvirtinti arba paneigti vandens mėginių tyrimai. Blogai tik, kad neturime su kuo palyginti. Nežinome, kokia vandens sudėtis šioje vietoje yra buvusi prieš metus ar dar anksčiau", – kalbėjo M.Sanda.
Rezultatai – po savaitės
Vakar T.Gedrimas paėmė upelio vandens mėginių. Tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti po savaitės.
Aplinkosaugininkai teigė, kad dažniausiai vandens telkiniai užteršiami, kai netoliese yra gyvenamųjų namų arba gamybinių patalpų.
Pavažiavę toliau pareigūnai nieko panašaus neaptiko. Atokiau nuo Medelyno gatvės upelis yra numelioruotas ir paviršiuje jo nebematyti.
Keliose vietose miške gamtosaugininkai rado polietileninių maišų su kažkokiomis atliekomis, o ten, kur upelis pasislėpė po žeme, ant pažliugusio miško keliuko mėtėsi bene aštuonios padangos.
Kelios – nuo traktoriaus ar sunkvežimio.
R.Dužinas ir jo kolegos svarstė, kad veikiausiai upelis nėra užterštas, natūralius puvimo kvapus kartais nesunku supainioti su mėšlo ar srutų tvaiku, ypač ten, kur ilgą laiką laikosi drėgmė, vanduo stovi.
Vanduo rudenį nusidažo nuo lapų, nori to ar nenori. Susidaro humusinis sluoksnis, jame vyksta puvimas.
"Į upelį suteka srovelės iš trijų pusių. Tos putos turbūt išsisklaidys. Jas suplaka staigi srovė. Uostydami kokių nors pašalinių, negamtinių kvapų nesuuodėme. Vanduo rudenį nusidažo nuo lapų, nori to ar nenori. Susidaro humusinis sluoksnis, jame vyksta puvimas, susidaro dumblas. Aplinkui esančios ligoninės ir Onkologijos centras yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Arti žemės ūkio paskirties statinių nėra. Fontanu trykštančio taršos šaltinio neradome", – teigė R.Dužinas.
Talkina netvarkingųjų kaimynai
R.Dužinas pasakojo, kad gyventojai kelia vis mažiau bėdų. Daugiausia jų esama su tais, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Didžiausi aplinkosaugininkų informatoriai yra netvarkingų gyventojų kaimynai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...