Karo aidai virsta mitais

Kuo labiau tolstame nuo Antrojo pasaulinio karo, tuo daugiau su juo susijusių mitų sugriauna praeities tyrinėtojai. Ne išimtis – ir Klaipėda. 1945-ųjų sausio 28-oji nubrėžė ribą tarp 700 metų gyvavusio miesto ir kuriamo naujo uostamiesčio. Nors nuo šios datos jau praėjo 72 metai, dėl jos vertinimo vis dar nesutariama.

Atnaujino paminklinį akmenį

Šią dieną daugybė rusakalbių klaipėdiečių renkasi prie tarybinių karių kapų. Iškilmių metu ne tik dedamos gėlės, bet ir rėžiamos kalbos.

Pernai rudenį prie Žaliuoju slėniu vadinamos Klaipėdos priemiesčio gyvenvietės atnaujintas ir paminklinis akmuo, skirtas įamžinti Raudonosios armijos padalinį – Lietuviškąją 16-ąją diviziją bei Klaipėdos šturmą.

Politinės partijos Rusų aljansas Klaipėdoje vadovė Tamara Lochankina patvirtino, kad partijos nariai sumokėjo už lentelės su užrašu ant paminklinio akmens atnaujinimą.

Politikė teigė, kad Tauralaukio gyventojai pranešė apie krūmais apaugusioje teritorijoje stūksantį akmenį, kuris, akivaizdu, buvo susijęs su karu, tačiau nieko konkretaus nebuvo žinoma, nes lentelė su užrašu buvo sunykusi.

"Aktyvi mūsų narė Nina Kolyševa archyvuose rado, kaip atrodė paminklas ir koks buvo užrašas. Vyko ilgos derybos su Klaipėdos rajono savivaldybe ir su paveldosaugininkais", – pasakojo T.Lochankina.

Neigia prasilenkę su tiesa

Būtinos procedūros nebuvo iki galo atliktos.

Tai paliudijo ir Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas bei Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė.

Tiesa, Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė patikino, kad sklypo įteisinimo procedūra tebevyksta.

T.Lochankina teigė, kad pakeista tik lentelė, todėl nebuvo būtina išlaikyti procedūrų, tai esanti tik paminklo priežiūra.

Tiesa, ant naujosios lentelės atsirado kitoks užrašas.

Vietoje buvusiojo "1945 m. sausio mėn. šiose apylinkėse vyko įnirtingos Raudonosios armijos 16-osios lietuviškos divizijos dalinių kautynės su hitlerininkais dėl Klaipėdos išvadavimo" atsirado naujas: "Iš čia 1945 m. sausį 16-oji Lietuvos divizija pradėjo puolimą Klaipėdoje, kuris baigėsi visišku fašistų sutriuškinimu."

Istorikų įsitikinimu, šie du tekstai nevienodi ne tik raidžių skaičiumi, skiriasi ir juose minimi faktai.

T.Lochankina patikino, kad tai buvo padaryta taupumo sumetimais, nes kainuoja kiekviena raidė. Partijos nariai už darbą sumokėjo 460 eurų.

Paminklo aplinką sutvarkė vietos gyventojai talkos metu, jie išgenėjo ir krūmus aplink akmenį bei nuėmė Tarybų Sąjungos didvyrio žvaigždės medalio atvaizdą.

"Čia negali būti savivalės. Pirmiausia, būtina sutvarkyti žemės priklausomybės dokumentus, suformuoti žemės sklypą. Tekstai, kurie atsiranda ant paminklų, turi būti derinami su kalbininkais. Yra ir kitų procedūrų ir jos sugalvotos ne be reikalo. Pastebima tendencija, kad karių kapuose prirašoma daugiau pavardžių. Turint omenyje sovietmečio ideologiją ir pasikeitusį gyvenimą, atnaujinant panašius paminklus reikėtų žiūrėti, kad būtų neprasilenkiama su istorine tiesa", – teigė L.Kavaliauskas.

Seniūnė L.Kuprienė dalyvavo spalį vykusiose atnaujinto paminklo iškilmėse, bendravo su dviem 16-osios divizijos veteranais. Vienam jų – 94-eri, kitam – 90 metų.

Tikrąją istoriją "pamiršdavo"

Kalbėdami apie sausio 28-osios įvykius Klaipėdoje, dabar istorikai bando atitolti nuo ilgą laiką formuoto mito kūrimo.

Pasak klaipėdiečio humanitarinių mokslų daktaro Vasilijaus Safronovo, pasibaigus Antrajam pasauliniam, daugelio žmonių autentiškos patirtys buvo užgožtos pasakojimo, kuris pradėtas konstruoti iškart po karo.

Jame buvo pirmiausia akcentuojamas didvyriškumas, ryžtas mirti už tėvynę. Tokie pasakojimai įgijo sakralizuotas mitines formas.

Vienas svarbiausių tokio pasakojimo segmentų – pergalė, o pats karas Tarybų Sąjungoje buvo vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu.

Kitas lokalus segmentas buvo kiekvieno konkretaus miesto išvadavimas.

Sovietmečiu kiekvienas miestas švęsdavo savo išvadavimo dieną, tai buvo bendrojo tuo metu plėtojamo naratyvo apie Didįjį Tėvynės karą dalis.

Klaipėda išsiskyrė tuo, kad buvo ypač aktualizuojama 16-oji lietuviškoji divizija, jos vaidmuo, skirtingai nei kur nors kitur Lietuvoje, buvo akcentuojamas pabrėžtinai.

Po 1990 m. situacija pasikeitė todėl, kad istorikai gavo galimybę palyginti informaciją su alternatyviais šaltiniais.

Istorikas atskleidė, kad tai yra ne mažiau politizuoti ir ideologizuoti Vokietijos pusės vertinimai, kuriuos dažniausiai formavo buvę karininkai, Mėmelio operacijos dalyviai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vikas

Vikas portretas
Ir nuo gripo, ir nuo plauciu uzdegimo, ir nuo sepsio... Gal manot kareiviai nesirgo? :)

o

o portretas
jei mūšio nebuvo, tai tie kariai palaidoti karių kapinėse žuvo nuo gripo ?

kaip daleidziami okupacijos minejimai???

kaip daleidziami okupacijos minejimai??? portretas
tie visi susirinke 100% neturi nieko bendro su tuo apgailetinu ivykiu,tiesiog jie nekencia salies kurioje gyvena ,ir nevieta tokiems cia manau ,jauciu ir pilietybes jie neturi Lietuvos tik leidimus gyvent ,kas jiems juos duoda? kas?
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių