Jūros jėgaines saugos nuo dreifuojančių laivų

Dreifuojančių laivų pavojus

Šiaurės jūroje jau buvo incidentas, kai nevaldomas laivas rėžėsi į vėjo jėgainių parką. Konkrečiai laivas "Julietta D" rėžėsi į Nyderlandų vėjo jėgainių parko "Hollandse Kust Zuid" transformatoriaus platformą.

Birių krovinių laivo "Julietta D" incidentas įvyko, kai, esant blogam orui Šiaurės jūroje ties Nyderlandų Eimeidenu nutrūko laivo inkaras. Sausakrūvis susidūrė su tanklaiviu ir pradėjo dreifuoti. Vėjas jį nunešė link statomo "Hollandse Kust Zuid" parko, kur įvyko dar vienas incidentas. Tik po to Nyderlandų ir Belgijos pakrančių apsaugos tarnyboms ir "Boskalio" vilkikams pavyko sugauti nevaldomą laivą.

Tad nemaža tikimybė, kad jūroje sugedęs dreifuojantis laivas bet kada gali įsirėžti į vėjo jėgainių parką. Taranavęs jūros vėjo jėgainę laivas ją gali netgi užsiversti.

Dar blogiau būtų, jei į vėjo jėgainių parką įplauktų nevaldomas keleivinis ar kruizinis laivas. Ant laivo nugriuvus vėjo jėgainei aukų išvengti veikiausiai nepavyktų.

Aktualu ir Baltijos jūrai

Ši problema ypač aktuali Šiaurės jūroje, kur vėjo jėgainių parkai dygsta tarsi grybai po lietaus.

Baltijos jūroje tai kol kas nėra labai aktualu. Jos pakrantėse vėjo jėgainių parkų yra palyginti nedaug. Ši problema opi gali tapti po 2030 m., nes kone kiekviena ES Baltijos jūros valstybė planuoja pasistatyti vėjo jėgainių parkus.

Netoli planuojamų vėjo jėgainių parkų yra Būtingės naftos terminalo plūduro laivybos kanalas.

Baltijos jūroje numatyta įrengti ištisus vėjo jėgainių parkus. Bent kelis didžiulius vėjo jėgainių parkus pagal pakrantę nuo Gdansko iki Kolobrezo planuoja įsirengti Lenkija. Šie parkai būtų netoli laivybos linijų į Gdansko ir Gdynės uostus.

Tarp tų valstybių, kurios Baltijos jūroje statysis vėjo jėgainių parkus, yra ir Lietuva. Numatytos vėjo jėgainių parko statybos vietos yra prie Latvijos sienos, jūroje ties Palanga ir Šventąja.

Netoli planuojamų vėjo jėgainių parkų yra Būtingės naftos terminalo plūduro laivybos kanalas. Derinant šių parkų statybos vietas buvo aiškinamasi ir Klaipėdos uosto kapitono tarnybos pozicija dėl Būtingės naftos terminalo laivybos kelio.

Incidentas: Šiaurės jūroje dreifavęs laivas "Julietta D" sugebėjo įsirėžti į vėjo jėgainių parką. "Gcaptain.com" nuotr.

Jėgaines tarsi aptvers

Laivų susidūrimo su vėjo jėgainėmis problemą Nyderlandų vyriausybės užsakymu šiuo metu tiria Nyderlandų jūrų tyrimų institutas. Prie projekto dirba net 20 ekspertų. Šiai šaliai tai ypač svarbu, nes iki 2030 m. ji planuoja Šiaurės jūroje turėti apie 2 500 vėjo jėgainių.

Iškalbingas ir kitas viešai skelbiamas rodiklis, kad per metus Šiaurės jūroje vidutiniškai dreifuoja iki 80 laivų. Vis didesniais tempais statant vėjo jėgaines augs ir laivų tikimybė susidurti su jomis.

Kaip apsaugoti vėjo jėgainių parkus nuo dreifuojančių laivų? Nyderlandų ekspertai pasiūlė tris galimus būdus. Pirma, apjuosti jėgaines tarsi tvoromis iš plūdurų ir trosų. Juos prie dugno laikytų inkarai. Kitas siūlymas – aplink parką nuo jūros dugno sumontuoti stulpus ir ant jų pakabinti tvirtą tinklą. Dar vienas siūlymas – įrengti povandeninius kablius, už kurių turėtų užsikabinti dreifuojančio laivo inkarai.

Visi šie būdai buvo išbandyti kovo viduryje specialiame baseine. Tyrėjai atskleidė, kad visi trys pasiūlyti ir išbandyti būdai davė rezultatų. Naujas dreifuojančių laivų gaudymo technologijas planuojama pristatyti šių metų viduryje.

Tyrėjų iškelta problema pasirodė esanti tokia svarbi, kad ja susidomėjo ne tik Nyderlandų, bet ir kitų šalių jūros vėjo jėgainių statytojai, projektuotojai.