- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrininkai mano, kad Lietuvoje nėra vykdoma jūrinės valstybės tęstinumo politika, nesilaikoma dalies tarptautinių konvencijų.
Dėmesys uostui, ne jūrininkams
Praėjusio penktadienio vakarą Jūrų kapitonų klube vyko išplėstinis posėdis, kur skambėjo kaltinimai dabartinei valdžiai, kad Lietuva nesilaiko 2007 m. priimtos ES integruotos jūrų politikos nuostatų. Nėra jūrų transporto strategijos, nors ji turėjo būti parengta šiais metais. Jūriniai įstatymai neatitinka jūrų konvencijų.
Su pavėlavimu 2014 m. Lietuvoje patvirtintoje tarptautinėje konvencijoje „Dėl darbo jūrų laivyboje“, kaip pastebėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, įgyvendinama tik mažesnė dalis nuostatų.
„Valdžia Lietuvoje dėmesį kreipia tik į Klaipėdos uostą, o visos kitos jūrinės sritys draskomos, paliekamos savieigai“, – pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Jūrininkai aštriai pasisakė prieš Šventosios uosto atstatymą be molų, kaip dabar rengiamasi daryti numetus jį Palangos savivaldybei. Jūrininkai mano, kad toks Šventosios uosto atstatymas būtų eilinis „pinigų plovimas“, gėdingas darbas, koks jau buvo atliktas prieš 8 metus, kai jūra greitai užnešė išgilintą Šventosios uosto kanalą.
Čia profesionaliai pasisakė sovietmečiu prie Šventosios kanalo gilinimo dirbęs Dionyzas Varkalis. Jo teigimu, yra tik svaičiojimai, kad bus galima su nedidele žemsiurbe valyti nuolat užnešamą kanalą.
Jūrų kapitonai siūlosi patarti Palangos savivaldybei, kaip protingai reikėtų bandyti atstatyti Šventosios uostą.
Jūrinėje srityje – palaida bala
Kliuvo valdžiai ir dėl pertvarkytos Lietuvos saugios laivybos administracijos, kur virto išskaidyta ir išliko tik su Jūrų departamentu, kurio funkcijos susiaurintos, liko tik vykdytojų, bet ne jūrinės strategijos formuotojų funkcija.
„Po Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizacijos sukurtas Jūrų departamentas tapo žemesnės kategorijos institucija Lietuvos transporto saugos administracijos sudėtyje su apkarpytomis funkcijomis, mažesniais atlyginimais“, – pastebėjo P.Bekėža.
Jis piktinosi, kad išbraukiama apie pusę dabar uoste ir laivyboje atestuojamų veiklų. Jūrinė sritis iš esmės virsta palaida bala.
Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos buvo atleisti arba išėjo geri specialistai, priimti nauji jaunuoliai, kurie neturintys supratimo apie jūrinius reikalus.
„Padarytos didžiausios nesąmonės pertvarkant Lietuvos saugios laivybos administraciją. Kur taip pasaulyje yra, kad laivyba būtų kartu su kelininkais, geležinkeliais ar aviacija? Vienintelis geras dalykas iš tos pertvarkos, kad Jūrų departamento vadovu paskirtas profesionalus jūrininkas, jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas“, – pastebėjo asociacijos „Jūrų veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis, kuris ragino kilti į kovą prieš nesąmones, kurios daromos Lietuvos jūriniame sektoriuje.
Vadovas liko tik prašytojas
Saulius Šiaučiūnas kol kas yra laikinai paskirtas Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento vadovu. Jį skirti rekomendavo Lietuvos jūrų kapitonų asociacija. Jis sakė dar nežinantis ar liks vadovauti departamentui.
Turėjęs darbo patirties Maltos jūrinėje administracijoje, jis ėjo į Jūrų departamentą su vizija pertvarkyti taip, kad būtų didžiausiai nauda jūrininkams, laivybos verslui.
Kai Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 110 darbuotojų buvo sumažinta iki 40, o darbų pobūdis pasikeitė nežymiai, likusieji turi atlikti ir tuos darbus, kuriuos darė išėję.
„Esu labai dėkingas likusiems žmonėms. Jie tempia už kelis, dirba po 12-14 valandų. Džiaugiuosi, kad dar tempiame - nesulaukiame nepasitenkinimų nei iš jūrininkų, nei iš laivų savininkų, kitų partnerių“, – sakė S.Šiaučiūnas.
Jis prisipažino, kad būti kapitonu laive buvo žymiai lengviau nei Jūrų departamento vadovu.
„Laive dirbome daug, iš esmės ištisą parą, bet žinojome ką darome. Departamente esi tik prašytojas ir valdybos nurodymų vykdytojas. Valdyboje nėra nė vieno jūrininko. Kartais sunku išaiškinti elementariausius jūrinius dalykus“, – sakė jis. Kapitonas pripažino, kad suglumino klausimas iš valdybos nario - o kam reikia tikrinti į Klaipėdą atplaukusius laivus?
Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamente atlyginimai maži, o reikalavimai didžiuliai. Kartais netgi absurdiški. Negalima priimti į uosto laivybos kontrolierius jūrininkų, kurie neturi universitetinio išsilavinimo. Iš kur tokių paimsi, jei Lietuvoje su universitetiniu išsilavinimu jūrininkai neberuošiami? Ieškoma dar tarybiniais laikais baigusiųjų „Makarovką“ ar Odesos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ką nors pasikvieti neįmanoma, nes atlyginimas 650 eurų.
Lietuvos jūrininkų sąjunga iškėlė klausimą, ar Jūrų departamente yra bent vienas žmogus, kuris turėtų supratimą apie konvenciją „Dėl darbo jūrų laivyboje“?
Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J.Liepuonius teigė, kad apie pertvarką Lietuvos jūrų administracijoje jau žinoma ir kitose šalyse. Iš kolegų Latvijoje jis sulaukęs užuojautos, nes Lietuvoje neva vykstantis protu nesuvokiamas jūrinės sistemos naikinimas.
Jūrų kapitonai, jūrininkai žada burtis, važiuoti į Susisiekimo ministeriją, kalbėtis su ministru Roku Masiuliu, nes jis, skirtingai nei viceministrai, dar suvokiantis jūrinius reikalus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras3
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...