Jūra smogė Olando Kepurei

Nerami jūra mėgėjams pasivaikščioti tarp Girulių ir Karklės pateikė staigmenų. Žmonės išsigando pamatę gerokai pasikeitusį pajūrį – gamtos mylėtojus žavinti Olando Kepurė buvo gerokai apgriuvusi.

Nuo bangų paplauto skardžio žemyn "nulipo" keli medžiai, o grunto nuošliaužos statų kalno kampą pavertė buku.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius tikino, kad jokios katastrofos neatsitiko, tai esantys "gyvi procesai", suaktyvėjantys pavasarinio polaidžio metu.

Olando Kepurė yra moreninis gūbrys, tai yra, natūralus skardis. Kiek mažesnių jų yra ir toliau einant į Palangos pusę, tokie skardžiai tęsiasi apie 10 km.

"Šioje zonoje jokių priemonių, panašių, kaip taikoma žmonių supiltiems apsauginiams kopagūbriams išsaugoti, neįmanoma įgyvendinti. Olando Kepurė yra gamtos paveldo paminklas. Todėl šis ir kiti skardžiai paliekami natūraliems gamtiniams procesams. Norint sustabdyti šlaito irimą, reikėtų jį užbetonuoti. Kitos išeities nėra, bet natūrali gamtinė aplinka taip būtų sunaikinta. Tokių priemonių tektų griebtis tik jei kiltų grėsmė žmonų arba turto saugumui", – paaiškino D.Nicius.

Skardžiai griūva ne tik todėl, kad juos paplauna audringa jūra, bet ir dėl gausybės iš jų trykštančių šaltinių.

Nuogriuvų atsiskyrimą pavyktų sumažinti, jeigu šaltiniai būtų numelioruoti, bet ir tai būtų įsikišimas į gamtos procesus.

Kai skardžių šlaitai nubyra, dalį šių nuobirų jūros vanduo netrukus nuplauna ir persijoja, o lengvesnį smėlį srovės nuneša į Karklės pusę ir natūraliai papildo krantus.

"Gamtoje nėra gerų ar blogų reiškinių. Kol kas vienintelis žmonių įsikišimas į natūralius procesus – nukirsti arčiausiai skardžio augančius  pasvirusius medžius, nes griūdami jie savo šaknų sistema pažeidžia didelį plotą aplinkui. Kartais dėl biurokratinių kliuvinių nukirsti medžių miškininkai nespėja, todėl vienas kitas medis žemyn nuvažiuoja su visomis šaknimis. Jei norėtume sumažinti poveikį pajūrio skardžiams, reikėtų jūroje įrengti hidrotechninius įrenginius, kad sumažėtų bangų mūša", – pasakojo Pajūrio regioninio parko vadovas.

Kaskart vis kitaip atrodanti Olando Kepurė yra įdomus reginys ir lankytojams.

Specialistas patikino, kad jūra visai netrukus vėl "sutvarkys" šį skardį, nuplaudama nuošliaužas.

Būtent po tokių reiškinių 2012 m. prie Olando Kepurės rasti mamuto kaulai. Tad smalsuoliai ir dabar gali čia žvalgytis įdomių radinių. Svarbu, kad žmonės neliptų į skardį ir jo nekasinėtų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viešosios nuomonės formavimas

Viešosios nuomonės formavimas portretas
Kam tiek daug nuotraukų.?

Kęstučiui

Kęstučiui portretas
Pritariu jūsų nuomonei dėl bangolaužių. Visame pasaulyje tetraedrai statomi jūroje ir taip neleidžiama griauti krantų. Tik reikėtų tai daryti ne pagal statybininkų rekomendacijas, o pasitelkti mokslininkų hidrologų pagalbą. Hidrologai stebi jūros srovių judėjimą ir tikrai žino centimetrų tikslumu kur statyti bangolaužius. Palangos tiltas buvo pastatytas, pasitelkus mokslininkų rekomendacijas, o kai mūsiškiai ištraukė akmenis ir paskui juos "sumėtė" kokiais 5 metrais tolėliau, - išėjo didelis turginis šnipštas.

Gampas

Gampas portretas
Kur ir kaip turi būti tvarkomi krantai sprendžia Aplinkos ministerija su mokslininkais, tai joks ne Niciaus reikalas. Ką jam lieps, tą ir darys. O ministerija stumia giliavandenį žinodama, kad jūra plaus krantus stipriau. Ir jokio Niciaus neklausys. O klaipėdiečiams dzin tas uostas, jie nieko nedaro, tai ir gaus su kaupu.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių