Jachtos „Lietuva“ istorija baigta?

Ieškos pakaitalo

Miesto valdžios atstovai sprendžia garsiosios jachtos „Lietuva“ likimą.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad šlovingą kelią nuėjusi jachta susidėvėjo.

„Klausimas yra konceptualus arba egzistencinis – ar toliau bandoma palaikyti tą gyvybę dirbtinai, dedant dideles investicijas vien tam, kad tuos metus, tą sezoną išlaikyti, ar vis tik atėjo laikas konstatuoti, kad misija įvykdyta, jachta atitarnavo miestui ir Lietuvai su kaupu ir žiūrėti į naujus sprendimus“, – su vicemerais bei savivaldybės administracijos atstovais aptartą klausimą įvardijo V.Grubliauskas.

Gana aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama, kad reikia garbingai užversti jachtos „Lietuva“ praeitos istorijos puslapį, tačiau nedelsiant kalbėti apie naujo puslapio atvertimą, kuris galėtų būti siejamas su Lietuvos šimtmečio paminėjimu.

„Jachta, kuri būtų naujai įsigyjama, galėtų būti Lietuvos šimtmečiui dedikuotas sprendimas. Manau, kad jis tiek emociškai, tiek dalykine prasme yra racionalus ir teisingas“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Spręs, kur dėti

Miesto vadovo teigimu, natūralu, jog dabar teks spręsti, kaip deramai pagerbti atitarnavusią jachtą, kurios remontui išankstiniais skaičiavimais gali prireikti iki 180 tūkst. eurų.

Teigiama, kad už tokią sumą pinigų gerai paieškojus jau būtų galima pradėti galvoti apie naujos, galbūt kiek brangesnės, jachtos pirkimą.

Neatmetama, kad legendinės jachtos išsaugojimui gali prireikti ir vyriausybės paramos.

„Šiandien buvo apsispręsta, kaip toje garsioje dainoje, mes, klaipėdiečiai, tikrai galime pasakyti, kad „aš tikrai myliu „Lietuvą“ ir mylėjome ją visus tuos metus, kiek ji buvo, nuo pat jos istorinių, legendinių žygių, bet tikrai kreipsimės į vyriausybę ir galbūt į prezidentūrą klausimu „o ar mylit ją jūs?“, – dėstė V.Grubliauskas.

Miesto vadovas neabejojo, jog „Lietuvai“ turi būti parodytas deramas dėmesys eksponuojant ją iškėlus iš vandens ar jame. Neatmetama galimybė laivą eksponuoti ir Jūrų muziejaus erdvėse.

Jachtos neparduos?

Paklaustas, ar neesama minčių jachtos parduoti, V.Grubliauskas teigė, jog iš pradžių galėtų būti svarstomi visi galimi variantai.

„Galbūt nesiriščiau prie kažkurio vieno, konkretaus būdo dėl tolesnio jachtos likimo, tačiau svarstomi galėtų būti visi būdai, pirmiausia išgirstant bendruomenės ir buriuomenės nuomonę bei siūlymus“, – dėstė V.Grubliauskas.

Miesto vadovas pastebėjo, kad svarstant apie naujo laivo įsigijimą pirmiausia vertėtų tiksliai atsakyti į tai, kokie tikslai būtų keliami naujai jachtai.

Neabejojama, kad ieškant atsakymų į šį klausimą turėtų būti labai svarbus ir dabartinės „Lietuvos“ komandos balsas.

„Kad ir kokia gili, prasminga emocija, tačiau racionalūs dalykai negali būti nuvertinami. Negalime eiti pigiu keliu, kai kalbame apie istorijos įprasminimą, lygiai kaip ir negalime eiti pačiu lengviausiu arba pigiausiu keliu kalbant apie tos istorijos tąsą“, – neabejojo V.Grubliauskas.

Sprendimas – nepigus

Jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius pastebėjo, kad sprendimas nutraukti jachtos eksploataciją taip pat gali būti nepigus.

„Jos iškelti ir pastatyti po atviru dangumi negalima. Reikia statyti jai statinį, kad ji ten būtų. Ji negali stovėti šiaip sau ant saulės. Reikia ir vietą atrasti, projektai reikalingi. Šis dalykas nėra paprastai daromas“, – dėstė pašnekovas ir pridūrė, jog tikrai nenorėtų, kad toks garbingas laivas būtų paliktas dūlėti sausumoje.

Jis taip pat pastebėjo, kad norint įsigyti panašų laivą reikėtų maždaug tris kartus didesnės sumos nei reikia jachtos tvarkymui.

Pašnekovo teigimu, prieš įsigyjant kitą laivą reikia atsakyti į labai daug klausimų, įvertinti, kiek prireiktų papildomų lėšų ne naujo laivo pritaikymui, kiek kainuotų jo eksploatacija, tiksliai įvardyti jo paskirtį.

„Kaip ir mašiną galime įsigyti už 300 eurų, bet ar tai bus mašina, kuria norėtų kas nors važiuoti“, – palygino O.Kudzevičius.