- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mėmelio (Klaipėdos) miesto istorijoje buvo ir nemaža dalis užsieniečių, ypač pirklių, kurie darė didelę įtaką.
Valdė apie pusę prekybos
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos sudarytame Klaipėdos miesto jūrinių asmenybių sąraše minimas XVII a. gyvenęs Moshe Jacobsonas de Jonge.
Aiškėja, kad savo laiku tai buvo vienas turtingiausių tuometinio Mėmelio gyventojų. Jo šeima vystė laivybos verslą. Jis Mėmelyje kontroliavo apie pusę visos Klaipėdos jūrinės prekybos.
Tuometiniame Dangės uoste vos ne kiekvienas prie krantinės stovėjęs laivas buvo vienaip ar kitaip susijęs su M.J.de Jonges šeima.
Šie laivai iš įvairių Europos miestų gabeno prekes. Prie upės šiai šeimai priklausė ir daugelis čia buvusių sandėlių su prekėmis.
Be prekybos, žydų tautybės M.J.de Jonge būdamas Klaipėdoje ėmėsi ir visuomeninės veiklos. Jis sukūrė pirmąją šiame mieste žydų bendruomenę. Manoma, kad savo būstinėje jis buvo įsirengęs sinagogą, kur meldėsi ne tik pats, bet ir jo bendrovės tarnautojai.
Jis Mėmelyje kontroliavo apie pusę visos Klaipėdos jūrinės prekybos.
Skolino Mėmelio elitui
Prekybininko amato M.J.de Jonge išmoko atstovaudamas Amsterdamo pirklio Jakobo Rubino interesams Klaipėdoje. M.J.de Jonge buvo apsukrus padėjėjas. Be prekybos, vietiniams dar skolindavo ir pinigus. Pamažu Klaipėdos elito nariai jam prasiskolino. Skolų dalis vienu metu siekė net 30 tūkst. guldenų. Tuo metu tai buvo dideli pinigai.
Žydai tais laikais Prūsijos miestuose nebuvo itin pageidaujami. Norėdami gyventi Prūsijoje, jie turėdavo susimokėti. To neišvengė ir M.J.de Jonges šeima.
Jam pagal vadinamąjį privilegijuoto žydo statusą, kuris Prūsijoje buvo įteisintas, suteiktas išskirtinis leidimas gyventi Klaipėdoje ir laisvai verstis prekyba šiame krašte.
Praeitis: Dangės upėje XVII a. galėjo stovėti panašūs M.J.de Jonges laivai. Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.
Tai reiškė, kad jis gali turėti savo namus, sandėlius, kurti savo verslą. Jo veiklos apsaugą privalėjo garantuoti tuometė Mėmelio miesto administracija.
M.J.de Jonges šeimai buvo leista įsitvirtinti Klaipėdoje ir dėl to, kad 1657 m. buvo panaikinti visi Klaipėdos prekybos ir laivininkystės apribojimai. Iki tol pagal 1580 m. Prūsijos valdžios nurodymus buvo privalomas prekių gabenimas į Prūsijos sostinę Karaliaučių. Tai stabdė, netgi žlugdė Klaipėdos uostamiesčio vystymąsi.
Tokį sprendimą buvo lėmusi ypač sėkminga Olandijos pirklių veikla Klaipėdoje. XVI a. viduryje minima 11 Klaipėdoje gyvenusių ir prekyba besivertusių olandų. Vienas veikliausių buvo nuo 1539 m. mieste įsikūręs Hermannas von Bommelnas, taip pat Johanas Harcksonas, laivų statytojas Janas Jacobsenas.
Suklestėjimas ir bankrotas
Žinoma, kad pradžioje savo veiklą Klaipėdoje M.J.de Jonge pradėjo lėtai, ne viskas sekėsi, tačiau veikla įsisiūbavo. XVIII a. pradžioje jis kontroliavo apie pusę Klaipėdos jūrinės prekybos. Ypač stiprias pozicijas turėjo druskos, vyno ir tabako prekyboje.
M.J.de Jonge prekes gabendavo iš Amsterdamo, Liubeko, Stokholmo, Gotlando, Gdansko. Jos per Klaipėdą pasiekdavo ne tik Prūsijos Klaipėdos krašto pirkėjus, bet ir Vilnių, Kauną, netgi Gardiną. Manoma, kad šeima Klaipėdoje statėsi laivus, kurie plukdydavo prekes per Kuršių marias į Nemuną, Nerį.
Kartu su juo dirbo ir sūnus Jakobas. Jis išmoko vaistininko amato, buvo provizoriumi Karaliaučiuje. Po to jam buvo suteikta privilegija vystyti savo verslą Klaipėdoje, kur įkūrė vaistinę. Dėl jos, taip pat ir tėvo verslo reikalais lankydavosi Amsterdamo, Liubeko, Gdansko uostuose.
Žinoma, kad tėvas ir sūnus investavo ir į didesnius prekybinius laivus. 1689 m. buvo pastatytas laivas "Churfurst zu Brandenburg" ("Brandenburgo rinkėjas"), o 1697 m. – "Die Stadt Memel" ("Mėmelio miestas").
Likimas taip susiklostė, kad sūnus mirė 1706 m., anksčiau nei tėvas Moshe (jis mirė 1714 m.). Po jų mirties abiejų verslai sušlubavo. Jakobo verslo reikalais rūpinosi jo buvusi žmona Minkel Bendiks ir žentas Izaokas Vulfas (1705 m. buvo vedęs Jakobo dukrą Eigelę). M.J.de Jonges verslą perėmė sūnaus Jakobo sūnus Saliamonas. Jam prekyba Klaipėdoje nesisekė, 1722 m. verslas bankrutavo. Nebegalėdami susimokėti už išskirtinę privilegiją gyventi Klaipėdoje, dalis šeimos narių pasitraukė į Palangą, kiti – į Gargždus.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?6
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas5
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?3
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus30
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...