Infocentre migrantams – naujos galimybės

Bendradarbiauja su darbo birža

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įkurtas Infocentras migrantams – jau ketvirtas šios organizacijos projektas Klaipėdoje.

Pirmą kartą uostamiestyje tokio tipo centras veikė 2012–2015 m. Po nedidelės pertraukos įstaiga vėl tęsia savo darbą.

Joje nemokamai konsultuojami užsienio šalių piliečiai, turintys laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Šiuo metu centre lankosi per šimtą interesantų. Daugiausia – migrantai iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.

"Neretai sulaukiame ir lietuvių kilmės užsieniečių. Taip pat migrantų iš JAV, Kolumbijos, Urugvajaus, Filipinų bei kitų egzotinių šalių. Atvykimo į Lietuvą priežastys – labai įvairios. Kai kurie atsikelia sukūrę šeimas, kiti – darbo ar verslo reikalais. Natūralu, kad užsieniečiai nori kuo greičiau pritapti naujoje vietoje, išmokti kalbą, kad galėtų pilnavertiškai gyventi, susirasti darbą. Ko gero, kalbos atžvilgiu Klaipėdoje sunkiausia integruotis anglakalbiams", – pastebėjo Raudonojo Kryžiaus Infocentro migrantams atstovė Marina Popova.

Raudonojo Kryžiaus Infocentre migrantams organizuojami nemokami lietuvių kalbos kursai, teikiamos socialinės, juridinės bei psichologinės konsultacijos, vyksta įvairūs seminarai ir pilietinio orientavimo mokymai. Specialistai padeda susigaudyti žmogaus, darbo teisės klausimais.

"Kad adaptacija vyktų kuo sklandžiau, bendradarbiaujame su migracijos skyriumi bei darbo birža. Taip pat organizuojame neformalaus formato veiklas. Lietuvoje nepripažįstami kai kurių kitų šalių aukštųjų mokslų baigimo dokumentai, todėl centre teikiama pagalba profesinio orientavimo klausimais, padedame persikvalifikuoti, tarpininkaujame įdarbinimo metu. Tiesa, kai kurie savo srities specialistai, pavyzdžiui, elektrikai, darbą susiranda labai greitai, nes tokių darbuotojų mūsų šalyje labai trūksta", – aiškino M.Popova.

Konsultuos pabėgėlius

Raudonojo Kryžiaus Infocentro migrantams atstovai atkreipė dėmesį, kad užsieniečiai naujoje aplinkoje dažnai susiduria su psichologinės problemomis. Tad kai kuriems trūksta ne konkrečios informacijos, o bendravimo ar žmogiško palaikymo.

"Neseniai į Lietuvą atvykęs užsienietis yra dar visai "žalias" – nemoka kalbos, neturi draugų, nepažįsta miesto ir jo kultūros. Ypač vienišos jaučiasi jūreivių žmonos, kai jų vyrai iškeliauja į jūrą. Su socialinėmis problemomis ir informacijos stoka susiduriančias moteris tai veikia neigiamai, todėl padedame joms adaptuotis. Centro lankytojai susiranda draugų, kai kurie čia praleidžia visą dieną, nes nori tiesiog pabendrauti ir gerai praleisti laiką", – pasakojo M.Popova.

Pastebima, kad per metus laiko migrantai spėja pramokti lietuvių kalbą; tai jiems padeda greičiau rasti kvalifikuotą darbą. Pašnekovės žodžiais tariant, viskas priklauso nuo kiekvieno motyvacijos ir asmeninių pastangų.

Netrukus centre bus aptarnaujami ir pabėgėliai. Pastariesiems, lygiai taip pat kaip migrantams, įstaigos darbuotojai padės susirasti darbą, mokys lietuvių kalbos. "Mūsų tikslas – kad žmogus taptų savarankiškas, jaustųsi laisvai ir nesibaimintų vienas pasirodyti viešumoje", – tikino centro atstovai.

Jame nuolat dirba trys socialinės darbuotojos ir socialinio darbuotojo padėjėja, o informacija teikiama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Kuria nuosavą verslą

Raudonojo Kryžiaus Infocentro duomenimis, specialistų pagalbos dėka migrantai Lietuvoje integruojasi kur kas greičiau nei įprastai. Vyrai įsidarbina tokiose bendrovėse kaip "Vakarų Baltijos laivų statykla", "Vakarų laivų gamykla", o moterys neretai save atranda grožio srityje.

"Kai kurie migrantai uostamiestyje sukuria verslus, turime ir programuotojų, mokančių kelias užsienio kalbas. Malonu stebėti kaip laikui bėgant tų žmonių gyvenimas keičiasi į gerąją pusę. Galiausiai ir tuštėjančiai Klaipėdai tai yra naudinga, nes motyvuoti užsieniečiai kuria miestui pridėtinę vertę. Be to, didžioji dalis migrantų šeimų yra daugiavaikės", – privalumus vardijo Raudonojo Kryžiaus Infocentro atstovai.

Šiemet jo gretas papildė nemažai ispanakalbių iš Kolumbijos, Urugvajaus, Puerto Riko ir net Afrikos. Ko gero, dauguma klaipėdiečių jau spėjo atkreipti dėmesį į antrojo maršruto autobusą vairuojantį alžyrietį. Išvaizdus, draugiškas 28-erių vyras vedė lietuvę, todėl atsikraustė gyventi į Lietuvą ir savo sprendimu yra labai patenkintas.