Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo pagrindinėse arterijose.

Nulėmė daug faktorių

Į miesto mero Vytauto Grubliausko kabinete vykusį pasitarimą dėl miestą kankinančių transporto spūsčių sukviesti ne tik savivaldybės, bet ir kitų tarnybų atstovai.

Dalyvavo ir policijos pareigūnai, ir kelininkai, ir bendrovės „DFDS Seaways“, kurių keltų linijos nuo spalio 2 d. perkeltos į Centrinį Klaipėdos terminalą, atstovai, geležinkelininkai.

Anot V.Grubliausko, spūsčių padidėjimui įtakos turėjo daug priežasčių. Pagrindiniai tai nulėmę faktoriai – Tilžės gatvės uždarymas rekonstrukcijai, remonto darbai kitose arterijose, visų „DFDS Seaways“ keltų linijų perkėlimas į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas įžvelgė ir dar vieną priežastį.

„Klaipėda – patrauklus miestas, kur žmonės nori važiuoti ir dirbti, ir kultūrintis, ir pramogauti, ir vežti krovinį. Transporto spūstys tokiam miestui yra natūralus dalykas. Negali nieko kaltinti, kad patekai į transporto spūstį, nes esi pats jos dalis“, – tvirtino vicemeras.

A.Šulcas įsitikinęs, kad mieste ir jo prieigose susidarančios kamšatys parodo ir kitą teigiamą dalyką – ekonomika atsigauna, prekių ir paslaugų judėjimas didesnis, žmonės gyvena geriau, automobilių priemiesčiuose kasmet daugėja.

Vicemeras taip pat atkreipė dėmesį, rugsėjį eismas visada būna šiek tiek chaotiškas, nes tėvai, studentai ieško savo kelių, kuriuo galėtų pasiekti savo kelionės tikslą.

Darbai – ne piko metu

Po pasitarimo transporto spūstyse kantrybę bandantiems klaipėdiečiams pateikta gerų žinių. Per porą savaičių planuojama baigti Šilutės plento ir Baltijos prospekto, Baltijos ir Taikos prospektų žiedinėse sankryžose, pačiame Baltijos prospekte. Darbai čia užsitęsė dėl rudeninių liūčių.

Taip pat sutarta, kad visi remonto darbai: ženklinimas, asfaltavimas, valymas ar bortų dėjimas pagrindinėse magistralėse negali būti atliekami piko valandomis.

„Dėl to nebegali būti jokių diskusijų, tai aksioma, prie kurios daugiau nebegrįšime. Didžioji dalis darbų turėtų būti atliekami naktį, kada eismo srautas pats mažiausias, žinoma, įvertinant triukšmo faktorius“, – pabrėžė meras.

Kalbėta ir apie Tilžės gatvės ruožo nuo Jakų žiedinės sankryžos iki geležinkelio pervažos remontą, kurį organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Diskutuota, ar nebūtų galima eismo šia arterija atidaryti, dar neišliejus asfalto. Manoma, kad, atvėrus vieną iš įvažų į miestą, spūstys ties Jakų žiedine sankryža sumažėtų.

„Geriau arterija būna pravažiuojama, kad ir lėtai per gruntą, nei uždaryta. Galima tikėtis, kad šiemet šiuo keliu eismas bus atnaujintas“, – tvirtino vicemeras.

Anksčiau planuota vairuotojams rekonstruojamą Tilžės gatvės dalį atverti iki spalio 31 d., tačiau ir čia rūpesčių pridarė liūtys. Tad ar bus galima padaryti iki nurodytos datos, nėra aišku.

Pasitarimo metu atkreiptas dėmesys, kad trūksta ir komunikacijos – informacijos, kada, kurioje gatvėje vyks remonto darbai, bus eismo apribojimai.

„Apie tai informuoti eismo dalyvių niekas neskuba. Trūksta elementarios darbų kultūros“, – teigė mero pavaduotojas.

Traukiniai kursuos rečiau

Dėl sunkiojo transporto, kuris išvažiuoja iš Centrinio Klaipėdos terminalo ir į jį įvažiuoja, sutarta, kad būtų vėlinamas išvažiavimo vakariniu metu laikas bei siekiama, kad į terminalą atvažiuojantis transportas pradėtų rinktis kiek įmanoma vėliau.

„Policijos duomenimis, didžiausios spūstys ir susidaro vakare dėl sunkiojo transporto įsiliejimo į miesto gatves. Keltų linijų atstovai informavo, kad jau viena valanda pavėlintas krovinių mašinų išleidimo į miestą laikas, tačiau kol kas įtakos problemos sprendimui tai dar neturi“, – teigė meras.

Pasak A.Šulco, nors keltų linijos atstovai pasiryžę peržiūrėti grafikus, reguliuoti srautus, bet papildomi transporto srautai šioje miesto dalyje niekur nedings.

„Šiaip transporto priemonės, kroviniai, keleiviai uostą turėtų pasiekti, netrikdant gyventojų. Tai yra prioritetinis uždavinys“, – pabrėžė vicemeras.

Dar vienu probleminiu tašku susitikime įvardinta Rimkų geležinkelio pervaža.

Geležinkelininkai informavo, kad dėl rajono ribose remontuojamo geležinkelio tilto, Rimkų pervažoje traukinių srautas yra išaugęs 47 proc.

Sutarta, kad spalio pabaigoje, užbaigus vykdomus darbus, traukinių srautas šioje vietoje  sumažės. Sumažėjus traukinių eismui, vairuotojai greičiau pasieks Klaipėdą, tačiau nėra aišku, ar spūstis nesusidarys kitoje vietoje.

Geležinkelininkų taip pat paprašyta gyventi miesto ritmu ir sąstatų, kiek tai įmanoma, neformuoti piko valandomis, kad kuo rečiau reikėtų uždaryti pervažą.

Pakeis įstaigų darbo laiką?

Manoma, kad sumažinti spūstis padėtų ir įstaigų darbo laiko koregavimas. Duotas pavedimas savivaldybės administracijai apklausti ugdymo įstaigų vadovus, bendruomenes, galbūt ir savivaldybės pavaldumo įmones dėl galimo darbo laiko pradžios ir pabaigos diferencijavimo.

„Apie tai yra ne kartą kalbėta. Kai kuriuose miestuose ši praktika davė efektą. Jei dalis mokyklų, jų bendruomenėms pritarus, sutiktų pradėti darbą pusvalandžiu vėliau, tai irgi būtų vienas, nors ne viską išsprendžiantis, bet prisidedantis prie sprendimo veiksnys. Apklausą reikėtų atlikti kuo greičiau, kad bendruomenės galėtų pasiruošti pokyčiams“, – pabrėžė meras.

V.Grubliauskas pabrėžė, kad nėra vieno vaisto, kaip išspręsti visas problemas, bet priemonių visuma gali gerokai pagerinti situaciją, todėl taip pat planuojamos priemonės, padėsiančios sumažinti spūsčių problemą ne tik trumpuoju laikotarpiu.

Pasitarimo metu pabrėžta, kad, siekiant išvengti spūsčių, būtina Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstrukcija. Virš jos numatyta statyti estakadą. Šiuo metu savivaldybė atlieka projektavimo darbus.

Taip pat projektuojamas Statybininkų prospekto tęsinys. Tai bus naujas išvažiavimas iš miesto, įsiliesiantis į kelią Klaipėda–Šilutė.

Atkreiptas dėmesys, kad nėra baigtas Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektas, kur dar trūksta jungčių Klaipėda–Palanga ir Kaunas–Šilutė.

Artimiausiu metu dėl šio klausimo miesto valdžios atstovai planuojama organizuoti pasitarimus su Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, valstybės įmone „Klaipėdos regiono keliai“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Miestietis.

Miestietis. portretas
O, matosi kad Šulcas skaito komentarus. Minusą uždėjo. Eik dirbti šunie!

Miestietis.

Miestietis. portretas
Šulcas trenktas visiškai. Visi normalus į rezultatą orientuoti miestų vadovai sėkia sumažinti ir išvengti transporto spusčių. Nei vienas adekvatus žmogus ne pasakys, kad spusčių mieste atsiradimas suteikia jam kažkokius pliusus (pagyvejimą, atsigavimą, didmesčio statusą). Taip gali mastyti tik absoliučiai primityvus kaimo jurgis. Spustis - tai prarastas laikas. Spustis - tai bergzdžiai sudegintas kuras. Spustis - tai pablogėjusi ekologine padėtis. Visa tai verčiama į paprastą dalyką, PINIGĄ. Taip akd Šulcą, vien už tokius pasakymus reikia varyti lauk iš jo šildomos kiedės.

jeromins

jeromins portretas
ir vėl politikai imituoja darbą ir dar kitus gaišina. DFDS nusispaut - darys kaip jiems reikia. Geležingeliai taip pat pasakė - baigs kažką remontuoj, tada ir pagerės situacija.. Toks įspūdis, jog miesto politikai vadovauja ne Klaipėdai o kažkokiam miestui neaišku kur. Jokių svertų, jokios įtakos, jokių idėjų..
VISI KOMENTARAI 30

Galerijos

Daugiau straipsnių