Ieškinys valstybei – keturi milijonai

Mokėjo 1,6 mln. eurų

Kompanijos "Viremidos investicijos", kuri šiuo metu Liepų gatvėje valdo sklypą, teisininkai jau skaičiuoja, kad dėl atriekiamos žemės neteks 4,1 mln. eurų.

"Ir tokį ieškinį teiksime valstybei. Tai yra valstybės spąstai. Svarbiausia tai, kad mes nepadarėme nė vieno neteisėto žingsnio", – tikino įmonės vadovas Šarūnas Butkus.

Senus apleistus pastatus įmonė įsigijo iš "Klaipėdos medienos" bendrovės. Už sandorį buvo paklota 1,6 mln. eurų.

"Prieš tai teiravomės tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, ar bus mums leista pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį. Buvo gauti visi sutikimai. Žemės sklypą išnuomojome 99 metams", – skandalingos istorijos pradžią prisiminė Š.Butkus.

Buvusios Klaipėdos medžio apdirbimo kombinato katilinės vietoje turėjo atsirasti du nauji modernūs statiniai.

Tai turėjo būti administracinių biurų ir smulkių parduotuvėlių pastatai.

Verslininkai planavo išsaugoti senąjį medienos įmonės kaminą, o jį apšvietus tinkama instaliacija, jis būtų tapęs traukos objektu ir savita reklamine instaliacija.

Atima kone pusę sklypo

Klaipėdiečiai puikiai pamena, kad ši teritorija dešimtmečius stovėjo apleista.

Sumanę išvystyti šią teritoriją, verslininkai parengė detalųjį planą ir net pakeitė žemės paskirtį iš gamybinės į komercinę.

"Parašus ir vėl dėjo ta pati Nacionalinė žemės tarnyba. Niekas nepriekaištavo, niekas neįžvelgė nieko neteisėto", – stebėjosi Š.Butkus.

Vos tik įmonė šiemet ėmėsi valymo darbų, sutvarkė apleistą teritoriją ir pradėjo statybos leidimų gavimo procedūrą, gavo žinią, kuri juos tiesiog pakirto.

"Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas specialiai sudarytos darbo grupės pavedimą, suformuotą darbo grupės išvadų pagrindu, pateikė pareiškėjui pasiūlymą sumažinti išnuomoto ilgalaikiam terminui naudojamo valstybinės žemės sklypo dydį nuo šiuo metu naudojamo 2,8895 ha iki 1,7162 ha", – rašoma pranešime.

Valdininkai pasiūlė verslininkams geranoriškai grąžinti valstybei 40 proc. jų valdomo sklypo.

Rado penkis pažeidimus

Visa ši istorija turi ir politinę priešistorę.

Paaiškėjo, kad ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavedimu buvo sudaryta specialistų darbo grupė, kuri privalėjo patikrinti 2014 ir 2015 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

Valdininkų desantas blaškėsi ne tik po uostamiestį, buvo tikrintos nuomos sutartys Vilniaus ir Kauno savivaldybėse.

"Kiek žinome, Kauno savivaldybėje klausimų kilo dėl 50 numos sutarčių, Vilniuje aiškinamasi dėl 70 tokių atvejų. Uostamiestyje tikrintos 130 sutarčių, bet aptikti tik penki atvejai, sukėlę įtarimų", – situaciją aiškino Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Padvelkus žemės restitucija, praėjusį ketvirtadienį į Žemės ūkio ministeriją išskubėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai.

"Klausimas: tad ką dabar daryti su šiomis istorijomis? Žmonės investavo pinigus, dešimtmečius mokėjo žemės nuomos mokestį, turėjo teisėtas nuomos sutartis. Aš matau tą pačią grėsmę, kuri ištiko Neringos savivaldybę. Mūsų laukia ieškiniai valstybei už valdininkų žioplumą. Gali prasidėti restitucija", – pasakojo A.Šulcas.

Vicemeras stebėjosi, kad tokias sutartis tikrino būrys valdininkų, žemę nuomojo pati Nacionalinė žemės tarnyba, kuri dabar grasina nutraukti sutartis.

"Aš seniai sakau, kad didžiuosiuose šalies miestuose žemės reikalai turi būti atiduoti į savivaldos rankas. Tikrino ir derino eilė institucijų. Gavosi dar didesnė košė, tik kaltų nėra", – replikavo A.Šulcas.

Įžvelgia nusižengimus

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė teigė, kad patikrinimo metu komisijai užkliuvo Liepojos gatvės 150 adresu esantis sklypas.

"Kilo klausimų dėl tarp dviejų sklypų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo. Nacionalinei žemės tarnybai kilo klausimų, kodėl valstybinė žemė buvo prijungta per du kartus. Komisijos manymu, tai yra neteisėta. Pagal įstatymus vienu kartu galima prijungti iki 4 arų sklypą. Vienu atveju buvo prijungta 3,9 aro, o kitu – 51 kvadratinis metras iki 80 kvadratinių metrų iš skirtingų pusių", – kalbėjo R.Gružienė.

Po patikrinimų kimbama ir prie Barškių gatvėje esančių sklypų.

Prie penkių sklypų buvo prijungta nuo 1,6 iki 2 arų valstybinės žemės plotai.

Taip pat tikrintojams užkliuvo vieno Dvaro gatvėje esančio sklypo suformavimo istorija.

"Mes kaltinami, kad dalyvavome pradiniuose sklypo formavimo procedūrose. Tačiau nei mes tikrinome, nei mes derinome, nei mes nuomojome žemę", – teigė R.Gružienė.