- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvejų mėgėjų protesto akcija uostamiestyje sulaukė daugybės žvejų dėmesio. Į Kruizinių laivų terminale šeštadienį vykstantį mitingą suvažiavo žvejai iš visos Lietuvos – Kauno, Šilalės, Ukmergės, Molėtų, Vilniaus ir kitų miestų. Dangės žiotyse protesto vardan buvo išrikiuota apie keturiasdešimt laivų ir katerių.
Nors akcijos dalyviai gavo leidimą renginyje dalyvauti šimtui žvejų, į akciją susirinko keliolika kartų daugiau dalyvių. Vandenyje vietoje penkiolikos katerių, kuriems buvo duotas leidimas dalyvauti protesto akcijoje, išsirikiavo keturiasdešimt pramoginių laivų, katerių ir žvejybinių valčių.
Tačiau mitinge dalyvavę policijos pareigūnai priekaištų mitingo rengėjams nereiškė. Ir patys susirinkusieji elgėsi mandagiai.
Žvejų mėgėjų kultūra pakilusi į aukštą lygį.
Mitingo organizatorius, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas Kęstutis Klimavičius džiaugėsi susirinkusių žvejų gausa.
„Suvažiavo iš visos Lietuvos. Labai džiaugiuosi. Vieningi žvejai. Tačiau labai gaila, jog kai kuriems kelionę į pajūrį apkartino susitikimas su policija. Žmonės laivus ir valtis vežėsi autostrada. Juos stabdė policija ir jiems teko aiškintis. Bet kita vertus, pinigai yra uždirbamas dalykas, jei sulauksime sankcijų, susimokėsime. Bet pati akcija vyksta taikiai, organizuotai. Žvejų mėgėjų kultūra pakilusi į aukštą lygį“, – tikino K.Klimavičius.
Kęstutis Klimavičius/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
Tokio masto žvejų viešos akcijos uostamiestis dar nebuvo matęs. Žvejai mėgėjai protesto griebėsi dėl siekio uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.
Ant scenos į žvejus kreipęsis kone žinomiausias šalies žvejys, televizijos laidos „Vienam gale kablys“ rengėjas Paulius Korsakas, patikino, kad pats savo kailiu patyrė, jog žuvų ištekliai mariose katastrofiškai mažėja.
„Visiškas dugnas. Keturias žvejybas iš eilės nepagauta nė vienos žuvies, to dar nesame matę. Aš matau tik vieną kelią, reikia susidoroti su versline žvejyba“, – tikino P.Korsakas.
Į mitingą iš Molėtų atvykęs sportinės žūklės klubo „Ešerys“ vadovas Sigitas Lukšta pastebėjo, jog šį kartą žvejai itin vieningi.
Sigitas Lukšta/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
„Mes siekiame, kad verslinė žvejyba būtų visiškai uždrausta Kuršių mariose. Ar bus surastas aukso viduriukas, pažiūrėsime“, – tikino molėtiškis.
Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionas Mindaugas Kontenis, stebėdamas į sceną lipančius politikus, tikino, kad atidžiai stebės, ar jie laikysis duoto žodžio.
„Mes suprantame, kad šiuo metu vyksta rinkiminė kampanija, daug politikų švaistosi įvairiais pažadais, tačiau šį kartą viešai išsakytus valdžios vyrų žodžius žvejai tikrai atsimins. Ir pažiūrėsime, ar jų bus laikomasi“, – patikino pasaulio čempionas M.Kontenis.
Mindaugas Kontenis/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
Mitinge dalyvavęs buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis prisiminė, jog jo dėka buvo imtasi drastiškų žingsnių uždraudžiant verslinę žvejybą Kauno mariose, kur žuvų ištekliais iš tiesų atsistatė.
„Tačiau anuomet uždrausti verslinę žvejybą visuose gėluose vandenyse nebuvo galimybių. O todėl, kad Seimo koridoriuose ir kitose institucijose labai jau stipriai kvepėjo rūkytomis žuvimis. Na taip stipriai, kad prieš tą kvapą kovoti buvo itin sunku. Bet šiandien jau reikia žengti antrą žingsnį – uždrausti verslinę žvejybą mariose, polderiuose ir Nemuno žemupyje“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Akistaton su žvejais stojęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žvejams davė dosnų pažadą.
„Mes su kolegomis esame užregistravę įstatymo projektą, kuriuo būtų užrausta verslinė žvejyba. Tačiau matome, jog politinės valios trūksta, projektas kolegų palaikymo nesulaukė. Tačiau esame paruošę mechanizmą dėl kompensacijų skyrimo verslinės žūklės atstovas, kurie sutiktų pasitraukti iš verslo. Taip, kad būdų ir kelių rasti aukso vidurį yra“, – patikino aplinkos ministras K.Mažeika.
Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst., įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų.
Iš tiesų, dar pavasarį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nutarta ieškoti kompensavimo mechanizmo. Žemės ūkio ministerijai iki rugsėjo 1 d. turi sukurti ir pasiūlyti kompensavimo tvarką.
Pasak asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidento K.Klimavičiaus, 48 verslo įmonės, kurios žvejoja tik Kuršių mariose, 2018 metais deklaravo 818 tonas žuvies ir tik viena iš jų deklaravo pagaunanti lašišas.
„Kuršių mariose pagautas lašišas žvejams verslininkams yra draudžiama parduoti, o gaudyklėmis sugautas yra privaloma paleisti, tačiau žvejojant tinklais paimti lašišas leidžiama kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms. Tačiau mes puikiai matome, jog visos turgavietės yra pilnos lašišinių žuvų“, – pastebėjo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas.
Pasak K.Klimavičiaus, per metus žvejų verslininkų oficialiai deklaruojamas pelnas siekia tik 120 tūkst. eurų. Šiose įmonėse dirbo 132 žmonės, kurių vidutinė mėnesinė alga 261 eur.
„Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst., įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų. Tai kas realiai yra naudingesni valstybei?“ – skaičius vardijo K.Klimavičius.
Iš viso Kuršių mariose žvejojančios įmonės turi 979 žvejybos įrankius. Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis sudaro 381,6 kvadratinius kilometrus. Tai reiškia, kad vienam kvadratiniam kilometrui tenka net 2,5 verslinės žvejybos įrankio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis8
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus7
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai12
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...