Į valdžią – ne iš centro: klaipėdiečiai būti ministrais nesiveržia

Įkalbėjo prezidentas V.Adamkus

Vienas pirmųjų ministrų, vyriausybėje dirbusių vos atkūrus nepriklausomą Lietuvą, buvo dabartinis Seimo narys Antanas Vinkus.

Iš Kretingos kilęs, ketvirtį amžiaus Klaipėdos miesto ligoninėse dirbęs medikas, taip pat politikas, diplomatas ir buvęs Neringos meras A. Vinkus per pastaruosius rinkimus į parlamentą išrinktas antrai kadencijai iš eilės.

Anksčiau jam dukart buvo patikėtos sveikatos apsaugos ministro pareigos (1989–1990 m. ir 1994–1996 m.).

Antrą kartą Sveikatos apsaugos ministerija vadovą iš Klaipėdos turėjo 2000–2001 m., kai sveikatos apsaugos ministru buvo paskirtas Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas, profesorius Vinsas Janušonis.

Tiesa, ministru jis buvo tik pusmetį.

Bet darbo vyriausybėje, sprendimų priėmimo patirtis, pasak V.Janušonio, jam labai naudinga iki šiol.

"Kodėl ministrų vyriausybėse per tuos 30 nepriklausomybės metų iš Klaipėdos buvo palyginti mažai? Manyčiau, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, dominuoja poliai ar dvipoliai. Pas mus vyrauja Kaunas ir Vilnius, todėl klaipėdiečių į aukščiausiosios valdžios elitą patenka nedažnai. Aš pats į vyriausybę patekau prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva. Jis turbūt kažkaip kitaip matė to dvipolio prasmę", – kalbėjo V.Janušonis.

Ar dabar vėl sutiktų imtis Sveikatos apsaugos ministerijos vairo?

"Jau tada dirbti ministru buvo sunku ir sudėtinga, dabar tas darbas dešimteriopai sudėtingesnis. Turiu galvoje net ne pandemiją. Ministrai retai sulaukia palaikymo, o yra pliekiami iš visų pusių. Tas darbas – labai sudėtingas ir sunkus. Be to, ne mano stilius būti politiku", – neslėpė profesorius.

Dirbo trijose vyriausybėse

Dar vienas klaipėdietis vyriausybės kabinetų veteranas – Klaipėdos miesto tarybos narys Rimantas Didžiokas.

Jam teko dirbti net trijose vyriausybėse, su trimis premjerais.

R.Didžiokas, dabar Klaipėdos universiteto profesorius, infrastruktūros ir plėtros prorektorius, dirbo 8-ojoje ministro pirmininko Gedimino Vagnoriaus vyriausybėje susisiekimo ministru.

Tai pačiai ministerijai jis vadovavo ir 9-ojoje Rolando Pakso vyriausybėje 1999–2000 m. bei 10-ojoje Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje vyriausybėje.

"Man teko dirbti Rusijoje kilusios ekonominės krizės, kuri palietė ir Lietuvą, sąlygomis. Tai buvo labai sunkus metas, reikalavęs didelės atsakomybės priimant sprendimus. Reikėjo mobilizuoti profesionalią komandą, ir dar vienas labai svarbus dalykas buvo išaiškinti priimtus sprendimus visuomenei, kad jie būtų aiškūs ir žinomi. Tik tokiu būdu buvo galima pasiekti, kad visuomenė juos palaikytų, nes, priešingu atveju, atsirasdavo įtampa", – pasakojo R.Didžiokas.

Apie keliuką nesvajojo

Tuo metu, kai R.Didžiokas vadovavo Susisiekimo ministerijai, krovinių srautai buvo stipriai orientuoti Rytų–Vakarų kryptimis.

Klaipėdos uoste vyravo kroviniai iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Jie sudarė didžiąją dalį krovos.

Todėl Klaipėdos uostas buvo jautrus ekonominiams pokyčiams, vykusiems pačioje Rusijoje.

"Jau 2008 m. pradėjo smukti keltais gabenamų krovinių apimtys. Tada teko skubos tvarka informuoti premjerą G.Vagnorių, kokia situacija. Reikėjo labai greitai priimti sprendimus. Teko stabdyti nemažai investicinių projektų. Jau buvo pradėtas geležinkelio stočių modernizavimas, taip pat ir Pauosčio stoties, visa tai teko užkonservuoti ir, kaip suprantu, tie žingsniai buvo padaryti laiku", – kalbėjo R.Didžiokas.

Jo teigimu, tuo metu Lietuvoje ne itin daug lėšų susisiekimo reikmėms buvo skiriama.

"Pinigų tam buvo labai nedaug ir tuos pačius reikėjo taupyti. Labai gerai pamenu, kad pusmetį tarnybinio automobilio išlaikymui iš ministerijos lėšų nebuvo skiriama, tekdavo benzino pilti už savo asmenines lėšas. O apie kokio nors keliuko nutiesimą į savo ar kieno nors kito valdas net minčių negalėjo kilti", – šypsojosi R.Didžiokas.

Beje, A.Kubiliaus vyriausybėse dirbo ne vienas klaipėdietis – susisiekimo ministrais – R.Didžiokas ir Eligijus Masiulis, taip pat Raimundas Palaitis – vidaus reikalų ministru.

Kiti premjerai klaipėdiečių postais nelepino.

Klaipėda yra per toli nuo Vilniaus, todėl natūralu, kad didžioji dalis ministrų paprastai būna iš centro, iš "dvaro".

R.Didžioko įsitikinimu, Klaipėda Vilniaus padangėje atrodo labai tolima provincija.

Todėl dažniausiai buvo bandoma ieškoti žmonių iš Vilniaus ar iš Kauno.

"Gal tai yra iš dalies ir pačių klaipėdiečių problema. Gal mes per mažai kalbame apie mūsų miesto ir uosto reikšmę. Yra tekę bendrauti su oponentais dėl tam tikrų uosto projektų finansavimo ir įrodinėti jų svarbą. Neretu atveju paaiškėdavo, kad tų žmonių suvokimas apie jūrų uostą apsiribodavo tik persikėlimo keltu per Kuršių marias patirtimi. Šis supratimas labai gerai tada atspindėjo ir dabar atspindi požiūrį į mūsų miestą", – apgailestavo R.Didžiokas.

Perspektyvą nušlavė skandalai

Vis dėlto nemažas perspektyvas siekti tolesnės karjeros vyriausybėje keliais atvejais bent dviem iš pajūrio kilusiems politikams pakirto netikėtai kilę skandalai.

Dabartinis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas į Seimą buvo išrinktas 2016 m.

Beveik tuo pat metu 17-ojoje Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje vyriausybėje jis buvo paskirtas žemės ūkio ministru.

Tačiau po dvejų metų dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių sulaukęs kritikos jis pasitraukė iš pareigų.

Tuometis premjeras pabrėžė, jog "ministras B.Markauskas nėra niekuo kaltinamas teisėsaugos institucijų, bet jam keliami aukštesni reikalavimai nei paprastam ūkininkui".

Į kur kas nemalonesnę situaciją pateko kitas buvęs ministras E.Masiulis, kai 2016 m. gegužės 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo prekybos poveikiu stambiu mastu.

Tuomet politiko namuose buvo rasta stambi suma pinigų. Tą pačią dieną E.Masiulis paskelbė, kad atsistatydina iš Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų ir traukiasi iš partijos, taip pat atsisako Seimo nario mandato.

Atsižvelgdama į E.Masiulio prašymą,Vyriausioji rinkimų komisija jo Seimo nario mandatą panaikino nuo 2016 m. gegužės 20 d.

Taip nutrūko vieno perspektyviausių jaunų politikų karjera.

E.Masiulio byla lig šiol dar nėra baigta ir verdiktas nepaskelbtas, tad kas iš tiesų įvyko, iki galo ir šiandien nėra žinoma.

Kandidatai – "iš dvaro"

2008–2012 m. A.Kubiliaus vyriausybėje susisiekimo ministru dirbęs E.Masiulis taip pat, kaip kiti klaipėdiečiai, pastebėjo, jog per 30 nepriklausomybės metų 18-oje vyriausybių tik devyni ministrai iš Klaipėdos regiono yra mažoka.

"Kodėl taip yra? Na, taip jau susiklostė, kad ne visose politinėse partijose Klaipėdos politikai turi didelę įtaką ar yra tarp lyderių nacionaliniu mastu. Kai kalbama apie tam tikrų asmenų delegavimą į ministrus, pirmiausia žiūrima į lyderius. Čia galbūt viena tokia priežastis. O antra priežastis – tradicinė: Klaipėda yra per toli nuo Vilniaus, todėl natūralu, kad didžioji dalis ministrų paprastai būna iš centro, "iš dvaro". Ir dėl to nėra gerai Klaipėdai", – pastebėjo E.Masiulis.

Eligijus Masiulis / Redakcijos archyvo nuotr.

Pabuvus nacionalinėje politikoje, akivaizdžiai buvo matyti, kad trūksta suvokimo apie Klaipėdos svarbą Lietuvai.

"Į Klaipėdą yra žiūrima tik, kaip į uostą ir kaip į valstybės biudžeto pajamų šaltinį, bet antrame plane paprastai lieka čia gyvenantys žmonės su savo poreikiais, su savo vargais ir džiaugsmais. Tą akivaizdžiai pamačiau pats, dirbdamas vykdomojoje valdžioje, Susisiekimo ministerijoje. Kai kuriems politikams, ypač senosios kartos, vadinamiesiems agrarininkams, kaip mes juokaudavome, Lietuva ties Radviliškiu ir pasibaigdavo", – kalbėjo E.Masiulis.

Generolas turėjo šansą?

E.Masiulis viliasi, kad naujosios kartos politikai, kurie galbūt mobilesni, dinamiškesni, labiau suvoks Klaipėdos svarbą visai Lietuvai, ir Klaipėda bus labiau įvertinta.

"Antra vertus, politikoje reikia nemažai lankstumo, kompromiso ieškojimo, interesų suderinamumo. O klaipėdiečiai yra tiesūs žmonės, turi tvirtą charakterį, dažnai mėgsta tiesų žodį, ir tai gal kartais pakiša koją, formuojant aukščiausius politinės valdžios ešelonus", – pastebėjo E.Masiulis.

Iš klaipėdiečių nė karto nėra buvę nė vieno užsienio reikalų ar krašto apsaugos ministro.

E.Masiulis viliasi, kad galbūt kada nors ši nerašyta taisyklė bus sulaužyta.

Skiriant užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus labai daug priklauso nuo svarbiausių valstybės žmonių – nuo premjero ir nuo prezidento.

Simpatijos: buvęs premjeras A.Kubilius – vienas tų, kurio vyriausybėse ministrais dirbo daugiausia klaipėdiečių. / Redakcijos archyvo nuotr.

Ir nors ne vien Vilniuje yra pretendentų, kurie tiktų tais ministrais dirbti, bet paprastai ieškoma rezervų iš nusistovėjusios nomenklatūros.

"Manyčiau, kad šioje Vyriausybėje gana didelius šansus ir reikiamas kompetencijas tapti krašto apsaugos ministru turėjo buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, bet čia turbūt nulėmė partiniai dalykai. Nes Arvydas Anušauskas – ilgametis partijos narys, turi didelę įtaką partijoje, žinoma, turi didelę patirtį ir nacionalinio saugumo srityje, galbūt dėl to jis ir buvo pasirinktas Krašto apsaugos ministerijos vadovu", – svarstė E.Masiulis.

Našta ir įsipareigojimas

Dar vienas dvi kadencijas parlamente dirbęs politikas, buvęs Palangos meras Raimundas Palaitis, kaip ir E.Masiulis, 2008–2012 m. A.Kubiliaus vyriausybėje buvo vidaus reikalų ministru.

Šiose pareigose jis išbuvo beveik visą kadenciją, ir likus keliems mėnesiams iki jos pabaigos, pasitraukė, kilus FNTT skandalui, kai iš darbo buvo priverstas atleisti vieną kontroversiškai pagarsėjusį generolą.

R.Palaitis irgi pripažino, kad vyriausybėse klaipėdiečių nebuvo gausu, nes politiniame elite dominuoja didieji miestai.

Esą taip jau natūraliai išeina, kad Vilniuje ir Kaune koncentruojasi tautos žiedas su retomis išimtimis kai kuriose vietose.

Anot R.Palaičio, ministro pareigos yra didelė našta ir didelis įsipareigojimas rinkėjams, partijai, Lietuvai.

"Didžiausia problema Vidaus reikalų ministerijoje, manau, yra susijusi su valdymu policijos, kuri yra pati didžiausia institucija šioje sistemoje, todėl ir problemų ten daugiausia. Kai vadovavau ministerijai, tuo metu vien policijoje buvo apie 15 tūkst. pareigūnų. Šiaip vidaus reikalų ministras turi gana daug pareigų, tarp jų yra ir regioninė politika. Per savo kadenciją pasistengiau, kad būtų panaikintos apskričių administracijos, kurios, mano supratimu, buvo perteklinė valdymo grandinė", – kalbėjo R.Palaitis.

Trumpalaikė šlovė nežavi

Bene aukščiausią poziciją nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu vyriausybėje buvo pasiekęs klaipėdietis, dabartinis parlamentaras Eugenijus Gentvilas.

1990–1992 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras.

2001 m. E.Gentvilas darbavosi ūkio ministru, 2001 m. birželio–liepos mėn. buvo paskirtas laikinuoju ministru pirmininku.

E.Gentvilas teigė, kad ne visais atvejais klaipėdiečiai ir patys sutikdavo dirbti vyriausybėje.

Pavyzdžiui, susisiekimo viceministru buvo kviestas dirbti ir Benediktas Petrauskas, tačiau jis atsisakė.

"Iš dalies tai galima suprasti. Nes politinio pasitikėjimo postas – ministro ar viceministro – yra laikinas, ir ne kiekvienas jam ryžtasi. Žmonės užsiima verslu ar kita veikla ir išvažiuoti iš Klaipėdos nenori į tam tikrą politinę nežinią, kuri gali labai greitai baigtis", – pastebėjo E.Gentvilas.

O Vilnius, pasak E.Gentvilo, yra visų politinių įvykių epicentras, todėl turbūt natūralu, kad daug vilniečių tampa ministrais arba Seimo nariais.

"Neatmetu ir požiūrio klausimo. Kartais Vilniaus elitas žmones iš Panevėžio ar Klaipėdos laiko provincialais. Žinoma, niekas to tiesiai nepasako. Ir turi būti gana ryškus, kad tas požiūris būtų paneigtas", – tvirtino E.Gentvilas.

Kelią užkirto išdavystė

Kai E.Gentvilas buvo paskirtas laikinuoju premjeru, tikėtasi, kad jis galbūt taps ir nuolatiniu vyriausybės vadovu, tačiau taip neatsitiko.

Tuometis prezidentas V.Adamkus ministru pirmininku pasirinko ne E.Gentvilą, kuriam gana atvirai simpatizavo, bet Algirdą Mykolą Brazauską.

"Pamenu, tada prezidentas per televiziją labai liūdna nata kalbėjo, kad labai gerai mane vertina. Tačiau tada daug lėmė ir politinė išdavystė liberalų viduje. R.Paksas su 12 savo bendražygių sukūrė kitą frakciją ir pareiškė, kad manęs Seime nepalaikys. R.Paksas laikėsi tokios pozicijos, kad nuo liberalų tik jis gali būti premjeras, o štai čia atsiranda kitas, prezidento favoritas. Tai jis padarė viską, kad sutrukdytų tapti nuolatiniu premjeru. R.Pakso žmonės informavo prezidentą V.Adamkų, kad jie per balsavimą nepalaikys manęs, o palaikys A.M.Brazauską", – beveik 20 metų senumo politines peripetijas prisiminė E.Gentvilas.

E.Gentvilas pasakojo, jog po to asmeniškai bendravo su prezidentu V.Adamkumi ir esą jis dramatiškai prasitarė, kad grįžo į Lietuvą kovoti su komunistiniu paveldu, o dabar turi siūlyti buvusį komunistų vadą į ministrus pirmininkus, nes E.Gentvilo kandidatūra neturėjo perspektyvos.

Buvo aišku, jog Seime jis nebūtų surinkęs reikiamo 71 balso.

Pasiteiravus, ar ateityje galėtų įžvelgti kokį nors kandidatą į premjerus, kilusį iš Klaipėdos, E.Gentvilas neatmetė tokios galimybės.

"Dar ir manęs nenurašykite. Juokauju. Tiesa, ir šį kartą buvo galimybė eiti į Vyriausybę, bet aš atsisakiau. Manau, kad ten turi dirbti jauni žmonės. Į visų partijų jaunus žmones, ministrus žiūriu su pagarba. Tai yra jau jų laikas, jie žino geriau, ką daryti. Reikalingi nauji proveržiai Lietuvai", – įsitikinęs E.Gentvilas.

Atėjo metas jauniems

Portalo žiniomis, E.Gentvilą šioje Vyriausybėje bandyta įkalbėti vadovauti Susisiekimo arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms.

Pastaroji anksčiau buvo vadinama Ūkio ministerija, kuriai E.Gentvilas jau kažkada ir vadovavo.

"Bet aš iš karto pasakiau, kad neisiu į Vyriausybę. Tapau Liberalų partijos frakcijos seniūnu Seime. Tai irgi didelis ir atsakingas darbas", – tvirtino E.Gentvilas.

Dabartinėje Ingridos Šimonytės Vyriausybėje iš Klaipėdos darbuojasi du politikai – pirmąkart istorijoje pirmoji politikė moteris, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

E.Gentvilui atsisakius pasiūlymo dirbti dabartinėje Vyriausybėje, joje pasitikėjimo mandatai perleisti jauniesiems politikams.