Gyvybė kenčia nuo gaisrų

Liepsnos neša mirtį

Kasmet po žiemos, kai viskas auga, žydi, gimsta ir puošiasi, liepsnos sunaikina didžiulius bundančios gamtos plotus, padarydamos žalą augalijai, smulkiesiems gyvūnams ir dirvai. Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vabzdžių, pievose perinčių paukščių bei ką tik pasaulį išvydusių gyvūnų. Ugnis sunaikina ir augaliją bei jos šaknis, taip nukenčia dirvožemis.

Tokie gaisrai kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Žolės gaisrai teršia orą, tokia tarša kenkia ir gyvūnams, ir žmonėms.

Neprižiūrima ugnis atvirose vietovėse kelia grėsmę ir žmonių turtui. Tokių pavyzdžių būta jau ir šiemet. Šilutės rajone, Usėnų kaime, balandžio 13 d. nuo neprižiūrimo laužo užsidegė pernykštė žolė. Gaisras išplito į privatų mišką ir gerokai jį suniokojo, padarydamas nuostolių savininkui.

Būta atvejų, kai pernykštės žolės degintojai supleškino gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus ir net ištisas sodybas.

Statistika šiurpina

Šiemet Klaipėdos apskrityje ugniagesiams jau teko gesinti 98 tokius gaisrus, ugnis nusiaubė 88 hektarų plotą. Gaisrų skaičius ir jų nusiaubti plotai kasmet ne mažėja, o priešingai – didėja. Pernai šiuo metu gaisrai Klaipėdos apskrityje buvo nusiaubę 63 hektarų plotą.

Per pastaruosius penkerius metus mūsų apskrities atvirose teritorijose kilo 2366 gaisrai, jų metu išdegė 1342 hektarų plotas. Statistika negailestingai skelbia, kad nudegė 16,5 hektaro miško paklotės, 1175 hektarai pievų, 54,8 hektaro ražienų.

Per pastarąjį penkmetį didžiausią žalą gamtai padarė 2014 m. kilęs gaisras Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kurio metu išdegė 150 hektarai miško.

Kodėl žmonės degina pernykštę žolę, aiškaus atsakymo ugniagesiai vis neranda.

Dažnai tokius gaisrus sukelia išdykaujantys vaikai ir paaugliai. Kartais teigiama, kad žolę padega žemės plotus susiruošę dirbti žemdirbiai, tačiau taip teigti būtų įmanoma tik, jeigu kaltininkai būtų nutverti ir demaskuoti.

Padegėjus demaskuoti sudėtinga

Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos apskrityje už žolės deginimą buvo nubausti du asmenys.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus pasakojo, jog apleistų laukų kasmet vis mažėja, žemdirbiai pastaruoju metu stengiasi įdirbti kiekvieną sklypelį. Todėl lieka vis mažiau sąlygų pavasariniam žolės degimui.

„Turime pripažinti, kad netvarkingų žemių vis dar yra, ypač arčiau Klaipėdos, kur sklypai skirti statyboms, o ne ūkininkavimui. Šiemet mūsų rajone būta gaisro miško kirtavietėje, laimė, pavyko išvengti milžiniškų nuostolių, – kalbėjo A.Vaitkus. – Padegėjus labai sunku išaiškinti. Juk jie numeta degtuką ir pabėga. Kai pamatome liepsnojančią žolę gesinančius žmones, negalime nustatyti, ar jie patys jos nepadegė, nes nė vienas neprisipažįsta įvykdęs piktadarybę. Tikra tiesa – jei nebūtų apleistų plotų, nebūtų ir gaisrų. Jei per vasarą žolė šienaujama bent porą kartų, kitą pavasarį ji neliepsnos. Dažniausiai dega kelerius metus nešienauti plotai.“

Gresia nemenkos baudos

Tikėdamiesi apsaugoti gamtą nuo pavasarinių gaisrų, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai uostamiesčio ir Neringos miškuose bei atvirose teritorijose ėmėsi vykdyti priešgaisrinius patikrinimus.

Ugniagesiams talkina gamtosaugininkai, policininkai, Klaipėdos ir aplinkinių rajonų savivaldybių valdininkai ir Kretingos miškų urėdijos darbuotojai.

Prevencinių priemonių tikslas – įvertinti miškų masyvų ir atvirų teritorijų gaisrinę būklę.

Bendraudami su žemės savininkais bei moksleiviais ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, o tai reiškia, kad kaltininkams gresia baudos.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų degintojai, pažeidžiantys aplinkos apsaugos reikalavimus, baudžiami bauda nuo 30 iki 230 eurų, o jei kaltais pripažįstami įmonių vadovai ar kiti atsakingi darbuotojai, jiems gali būti skirta iki 300 eurų bauda.

Įstatymas numato baudas ir nesiėmusiems priešgaisrinės apsaugos priemonių savo žemėje, kai dėl to užsidega ražienos ar nesugrėbti šiaudai. Baudos tokiais atvejais siekia nuo 30 iki 170 eurų.  Jeigu nustatoma, kas degino ražienas, nenupjautas ir nesugrėbtas žoles, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, kaltininkai gali būti baudžiami 50– 300 eurų bauda. O jeigu kaltais pripažinti bendrovių vadovai ar kiti atsakingi asmenys, skiriamos kur kas didesnės baudos – nuo 120 iki 350 eurų.

Tačiau tai nėra vienintelė bausmė gaisrų sukėlėjams. Jei kaltininkus pavyksta nustatyti, jie privalo  atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.

Sta­tis­ti­ka

Klaipėdoje 44 kartus,

Klaipėdos rajone – 18,

Šilutės rajone – 24,

Kretingos rajone – 8,

Palangoje – 3,

Skuodo rajone – 2 kartus.