Gyvybė kenčia nuo gaisrų | KaunoDiena.lt

Gyvybė kenčia nuo gaisrų

Ugniagesiams pavasaris pirmiausia asocijuojasi su netramdomais pernykštės žolės padegėjais. Nors gaisrų sukėlėjai griežtai baudžiami, bausmės jų negąsdina, šiemet Klaipėdos apskrityje tokių gaisrų net padaugėjo.

Liepsnos neša mirtį

Kasmet po žiemos, kai viskas auga, žydi, gimsta ir puošiasi, liepsnos sunaikina didžiulius bundančios gamtos plotus, padarydamos žalą augalijai, smulkiesiems gyvūnams ir dirvai. Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vabzdžių, pievose perinčių paukščių bei ką tik pasaulį išvydusių gyvūnų. Ugnis sunaikina ir augaliją bei jos šaknis, taip nukenčia dirvožemis.

Tokie gaisrai kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Žolės gaisrai teršia orą, tokia tarša kenkia ir gyvūnams, ir žmonėms.

Neprižiūrima ugnis atvirose vietovėse kelia grėsmę ir žmonių turtui. Tokių pavyzdžių būta jau ir šiemet. Šilutės rajone, Usėnų kaime, balandžio 13 d. nuo neprižiūrimo laužo užsidegė pernykštė žolė. Gaisras išplito į privatų mišką ir gerokai jį suniokojo, padarydamas nuostolių savininkui.

Būta atvejų, kai pernykštės žolės degintojai supleškino gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus ir net ištisas sodybas.

Statistika šiurpina

Šiemet Klaipėdos apskrityje ugniagesiams jau teko gesinti 98 tokius gaisrus, ugnis nusiaubė 88 hektarų plotą. Gaisrų skaičius ir jų nusiaubti plotai kasmet ne mažėja, o priešingai – didėja. Pernai šiuo metu gaisrai Klaipėdos apskrityje buvo nusiaubę 63 hektarų plotą.

Per pastaruosius penkerius metus mūsų apskrities atvirose teritorijose kilo 2366 gaisrai, jų metu išdegė 1342 hektarų plotas. Statistika negailestingai skelbia, kad nudegė 16,5 hektaro miško paklotės, 1175 hektarai pievų, 54,8 hektaro ražienų.

Per pastarąjį penkmetį didžiausią žalą gamtai padarė 2014 m. kilęs gaisras Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kurio metu išdegė 150 hektarai miško.

Kodėl žmonės degina pernykštę žolę, aiškaus atsakymo ugniagesiai vis neranda.

Dažnai tokius gaisrus sukelia išdykaujantys vaikai ir paaugliai. Kartais teigiama, kad žolę padega žemės plotus susiruošę dirbti žemdirbiai, tačiau taip teigti būtų įmanoma tik, jeigu kaltininkai būtų nutverti ir demaskuoti.

Padegėjus demaskuoti sudėtinga

Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos apskrityje už žolės deginimą buvo nubausti du asmenys.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus pasakojo, jog apleistų laukų kasmet vis mažėja, žemdirbiai pastaruoju metu stengiasi įdirbti kiekvieną sklypelį. Todėl lieka vis mažiau sąlygų pavasariniam žolės degimui.

„Turime pripažinti, kad netvarkingų žemių vis dar yra, ypač arčiau Klaipėdos, kur sklypai skirti statyboms, o ne ūkininkavimui. Šiemet mūsų rajone būta gaisro miško kirtavietėje, laimė, pavyko išvengti milžiniškų nuostolių, – kalbėjo A.Vaitkus. – Padegėjus labai sunku išaiškinti. Juk jie numeta degtuką ir pabėga. Kai pamatome liepsnojančią žolę gesinančius žmones, negalime nustatyti, ar jie patys jos nepadegė, nes nė vienas neprisipažįsta įvykdęs piktadarybę. Tikra tiesa – jei nebūtų apleistų plotų, nebūtų ir gaisrų. Jei per vasarą žolė šienaujama bent porą kartų, kitą pavasarį ji neliepsnos. Dažniausiai dega kelerius metus nešienauti plotai.“

Gresia nemenkos baudos

Tikėdamiesi apsaugoti gamtą nuo pavasarinių gaisrų, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai uostamiesčio ir Neringos miškuose bei atvirose teritorijose ėmėsi vykdyti priešgaisrinius patikrinimus.

Ugniagesiams talkina gamtosaugininkai, policininkai, Klaipėdos ir aplinkinių rajonų savivaldybių valdininkai ir Kretingos miškų urėdijos darbuotojai.

Prevencinių priemonių tikslas – įvertinti miškų masyvų ir atvirų teritorijų gaisrinę būklę.

Bendraudami su žemės savininkais bei moksleiviais ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, o tai reiškia, kad kaltininkams gresia baudos.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų degintojai, pažeidžiantys aplinkos apsaugos reikalavimus, baudžiami bauda nuo 30 iki 230 eurų, o jei kaltais pripažįstami įmonių vadovai ar kiti atsakingi darbuotojai, jiems gali būti skirta iki 300 eurų bauda.

Įstatymas numato baudas ir nesiėmusiems priešgaisrinės apsaugos priemonių savo žemėje, kai dėl to užsidega ražienos ar nesugrėbti šiaudai. Baudos tokiais atvejais siekia nuo 30 iki 170 eurų.  Jeigu nustatoma, kas degino ražienas, nenupjautas ir nesugrėbtas žoles, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, kaltininkai gali būti baudžiami 50– 300 eurų bauda. O jeigu kaltais pripažinti bendrovių vadovai ar kiti atsakingi asmenys, skiriamos kur kas didesnės baudos – nuo 120 iki 350 eurų.

Tačiau tai nėra vienintelė bausmė gaisrų sukėlėjams. Jei kaltininkus pavyksta nustatyti, jie privalo  atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.

Sta­tis­ti­ka

Klaipėdoje 44 kartus,

Klaipėdos rajone – 18,

Šilutės rajone – 24,

Kretingos rajone – 8,

Palangoje – 3,

Skuodo rajone – 2 kartus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Liftų atnaujinimui – palankus metas
    Liftų atnaujinimui – palankus metas

    Klaipėdiečiai aktyviau pradėjo domėtis namuose įrengtų liftų atnaujinimu. Taip elgtis juos paskatino valstybės teikiama parama ir liftų tiekėjų siūlomos išsimokėjimo sąlygos. Specialistai apie litų atnaujinimą pataria pradėti galvoti ne...

  • Aptarnauti klientų – per pievą
    Aptarnauti klientų – per pievą

    Per veją ir šaligatvius prekes užsakovams pristatantys arba jas paimantys kurjeriai užsitraukė klaipėdiečių nemalonę. Žmonėms ėmus fotografuoti taisykles pažeidžiančius siuntų vežimo tinklo "DPD Lietuva" darbuotojus, galiausiai...

    5
  • Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus
    Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus

    Atsiradę automobilių stovėjimą draudžiantys ženklai Panevėžio gatvėje papiktino kai kuriuos gyventojus. Klaipėdiečiai pyksta, kad miesto valdžia viską daro atvirkščiai – griebiasi draudimų, užuot pasirūpinusi, kad daugiabučių na...

    9
  • Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo
    Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo

    Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu. ...

    7
  • Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros
    Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros

    Klaipėdiečiai kartu su savo augintiniais šeštadienį paminėjo Tarptautinę benamių gyvūnų dieną. Šią proga organizuotas simbolinis žygis už globotinius, po kurio laukė piknikas ir pasisėdėjimas ant jūros kranto. ...

    4
  • Prie Klaipėdos uosto švyturio – ažiotažas
    Prie Klaipėdos uosto švyturio – ažiotažas

    Minint Pasaulinę švyturių dieną, šeštadienį visuomenei atvėrus Klaipėdos uosto švyturį, kilo didžiulis ažiotažas. Eilės žmonių laukė po kelias valandas, kad pakiltų į 40 metrų bokštą ir pažvelgtų į Baltij...

    12
  • Griežtos taisyklės lengvina gyvenimą
    Griežtos taisyklės lengvina gyvenimą

    Šamilį Gumerovą klaipėdiečiai pažįsta kaip žmogų, vienijantį visų tautų uostamiesčio musulmonus. Šis vyras nenešioja ilgos barzdos, yra vedęs krikščionę ir tikru musulmonu tapo mažiau nei prieš dešimtme...

    6
  • Į Klaipėdą grįžta lietuviška vasara
    Į Klaipėdą grįžta lietuviška vasara

    Tropiniai karščiai kapituliuoja. Dar šį savaitgalį bus tvanku, tačiau nuo kitos savaitės orai vės, dažniau palynos. Anot sinoptikų, vyraus tradicinės lietuviškos vasaros orai. ...

    1
  • Už fotosesiją Palangos botanikos parke – pinigai
    Už fotosesiją Palangos botanikos parke – pinigai

    Fotosesija išskirtinėje vietoje gali nustebinti sužinojus, kad kainuos ne tik profesionalaus fotografo paslauga, bet ir gražus fonas. Vaiko krikštynas Palangoje šventę tėvai suglumo, kai miesto Botanikos parke prižiūrėtojas i&scaro...

    10
  • Gražiausios 100-mečio sodybos turi ir išliekamąją istorinę vertę
    Gražiausios 100-mečio sodybos turi ir išliekamąją istorinę vertę

    Dar pavasarį Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė konkursą-apžiūrą „Gražiausios 100-mečio sodybos“, kurią inicijavo vicemerė Rūta Cirtautaitė. ...

    3
Daugiau straipsnių