Gyventojus žada ir importuoti?

Miesto taryba patvirtino Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją iki 2030-ųjų ir jos veiksmų planą. Pabrėžta, kad dabar laukia didelis iššūkis – įgyvendinimas, prie kurio turės prisidėti visi partneriai.

Didins gyventojų skaičių

Mėlynojo proveržio strategijoje iškelta ambicingų tikslų.

Iki 2030 m. norima sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, pritraukti 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, du kartus padidinti eksportą, o gyventojų skaičių – 40 tūkst.

Taip pat numatyta, kad du kartus išaugs atlyginimai, bus apgyvendinti 400 tūkst. turistų.

Planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 priemonių, padėsiančių pasiekti tikslus. Kad mėlynojo proveržio strategija būtų vykdoma sklandžiai, žadama sukurti Miesto ekonominės plėtros tarybą.

Ji priims strateginio lygmens sprendimus, o Įgyvendinimo valdymo grupė bei Programų valdymo biuras bus atsakingi už priemonių bei projektų įgyvendinimo koordinavimą, rezultatų stebėseną.

Strategijoje numatytos keturios prioritetinės ekonominio augimo kryptys: miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką.

Kad šių augimo krypčių plėtra taptų įmanoma, miestas taip pat investuos į tris prioritetines sritis: kurs palankias sąlygas verslui, investuotojams ir talentams, vystys inovatyvią ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo bei mokslo sistemą, sieks, kad Klaipėda taptų patraukliu, įtraukiančiu, pasiekiamu regiono centru.

Startuos naujas skrydis

Vienos svarbiausių ekonominės strategijos priemonių – skrydžių į Palangą plėtra, tarptautinės mokyklos steigimas, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros transformacija į daugiafunkcį paslaugų centrą verslui, investuotojams ir talentams.

Taip pat numatyta telkti bioekonomikos ir jūrinius klasterius, sukurti verslų vystymo akseleratorių, suburti už "išmanaus miesto", robotikos sprendimų pritraukimą atsakingą inovatyvumo komandą Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Didelis dėmesys bus skiriamas aukštai viešųjų paslaugų kokybei ir greitiems sprendimams užtikrinti – bus plečiamas skaitmenizuotai bei vieno langelio principu teikiamų savivaldybės paslaugų spektras, žadama užtikrinti, kad investuotojai galėtų greičiau įsikurti Klaipėdoje.

Įmonės "Ernst & Young Baltic", kuri konsultavo rengiant šį dokumentą, valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris tvirtino, kad dalis priemonių pradėta įgyvendinti.

Jau pritrauktas skrydis į Vokietiją iš Palangos oro uosto, dirbama dėl tarptautinės mokyklos steigimo, Lietuvos vandens kelių sujungimo su Lenkija, vyksta Jūrinio slėnio plėtra.

Sulaukė skirtingų vertinimų

Patvirtintos priemonės bus perkeliamos į miesto 10 metų strateginį planą. Pabrėžiama, kad lėšų patvirtintoms priemonėms įgyvendinti turės skirti visi partneriai.

Ekonominės plėtros strategiją kartu rengė Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Parengtas Mėlynojo proveržio strategijos veiksmų planas sulaukė skirtingų vertinimų. Prieš tarybos posėdį prie savivaldybės vyko piketas. Piktintasi, kad dokumentas nebuvo suderintas su bendruomene. Prašyta atidėti klausimo svarstymą.

Išbraukti klausimą iš darbotvarkės prašė ir opozicijos atstovai, tačiau tam nebuvo pritarta.

Daugiausia klausta, kaip į miestą per dešimtmetį bus pritraukta tiek gyventojų. "Ar importuosime žmones iš kitų šalių?" – teiravosi tarybos narys Arvydas Cesiulis.

"Daug Lietuvos gyventojų "nusiurbė" Vilnius. Tokia yra realybė. Norint pritraukti gyventojų, Klaipėda turėtų kurti aplinką, kur būtų galima gyventi ir užsidirbti. Kalbėta ir apie emigrantų susigrąžinimą. Veikiausiai bus ir imigrantų. Be jų sunku įsivaizduoti tuos 40 tūkst. gyventojų. Ir dabar Lietuvoje dirba imigrantų. Ambicijos tikrai yra didelės", – tvirtino L.Dičpetris.

Skatina veikti kartu

Atkreiptas dėmesys, kad ekonominės plėtros strategijos priemonių plane per mažas dėmesys skiriamas žmogui – socialiniams reikalams, oro taršai, triukšmui mažinti.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pabrėžė, kad tai dokumentas, kuris skatina ekonominius partnerius veikti kartu.

"Tai yra labai svarbu. Iki šiol mieste nebuvo inicijuoti procesai, kurie siūlytų tam tikrą proveržį mieste. Atsispyrimas vyksta nuo ekonomikos. Tai ne uosto ar didelių objektų statybos, priemonės, skirtos ekonomikai išjudinti. Gyventojų skaičius 40 tūkst. išaugs ne per dieną. Keičiantis situacijai, plėsime ir socialines paslaugas. Jei atmestume šį dokumentą, parodytume, kad nepasitikime savo partneriais", – komentavo vicemerė.

Tarybos narė Lilija Petraitienė atkreipė dėmesį, kad miestas virsta dykra, vasarnamiu, prisipildančiu šiltojo sezono metu.

"Pirmadienio vakarą miestui aptarnauti užtenka vos vieno taksi automobilio. Virstame provincija. Kiekviena svajonė prasideda nuo vizijos. Jei įgyvendinsime 30–40 proc. strategijos priemonių, miestas taps gyvesnis, patrauklesnis. Nieko nedaryti – blogiausias sprendimas. Tai reiškia sustoti ir laukti, kol miestas visiškai ištuštės", – tvirtino tarybos narė.

Proveržio reikia galvose

Pasak tarybos nario Vytauto Čepo, kai kurie strategijoje numatyti dalykai atrodo utopiniai.

"Prisimenu, prieš 20 metų mušėmės dėl kaulo, parduotuvėse buvo galima nusipirkti kaliošų ir kibirų. Net nesitikėjome, kad gyvensime taip, kaip dabar. Rezultatas viršijo prognozes. Gal ir dabar per mažai dar užsimota. Ne su visais dalykais sutinku, bet buvo atliktas didelis darbas ir daugeliu atžvilgių pasirinktos teisingos kryptys", – tvirtino politikas.

Opozicijos atstovo Arūno Barbšio nuomone, svarbiausia, kad strategija nenugultų stalčiuje.

"Dėl kai kurių programų reikėtų diskutuoti. Per mažai dėmesio skirta gyventojams. Tačiau linkiu, kad ši strategija būtų gyvybinga", – pažymėjo politikas.

Tarybos narės Vaidos Žvikienės nuomone, proveržis pirmiausia turi būti galvose, tikėjime, atsakomybės prisiėmime.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad nepritarus strategijai miestas pasmerkiamas aiškiam procesui: "Garsiai šaukiant, greitai grimzti. Nedarant nieko ar ėmusis tik simbolinių veiksmų, ateityje gyventojų sumažėtų iki 120–130 tūkst., o šie skaičiai gąsdina."

V.Grubliauskas pabrėžė, kad ši strategija – kompromisų meną įprasminantis dokumentas.

"Visi partneriai atėjo su ambicingais tikslais, kuriuos reikėjo suderinti. Neturint vizijos, strategijos, esame pasmerkti stagnacijai. Buvo didelis iššūkis ją parengti. Dabar laukia didelis iššūkis ją įgyvendinti. Nekirpkite sparnų vizijoms, svajonėms, bet imkimės įgyvendinti. Tai daryti teks visiems drauge", – pabrėžė meras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
ner kam skristi.negi 5 zmones skaidinsi )))))))))))))))))))))

Tikrai nesuprantu

Tikrai nesuprantu portretas
kodėl nėra Palangoje daugiau skrydžių.:/Bent į artimiausius ES miestus

Viso to cirko

Viso to cirko portretas
baigtis gal būti tik isileidus /ar pakvietus /kiniecius.Tie kap utėlės.Kur viens-greit bus masė..:D).Nebent..Nebent vėsas tas prositrydiveržimas yra pinigu jamimas projektams ir kitai butaforijai.Čia ir dabar.Nieko konkretaus ten nepristatoma...Paskui bus numesta pasakius kad nėr finansavimo.Nes piniga bus reikalingi milžiniški ir be kinieciu ir roskiu anu nieks negalės investuoti/netur/
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių