Gyventojai pasigenda mirusiųjų pavardžių

Uostamiesčio gyventojai širsta, nerasdami mirusiųjų pavardžių laikraščių puslapiuose. Nors praėjo beveik metai, kai galioja tokia tvarka, klaipėdiečiai vis dar piktinasi esą suvaržyta teise paskutinį kartą atsisveikinti su anapilin išėjusiais pažįstamais žmonėmis.

Reikia sutikimo

Klaipėdiečiai jau beveik metus spaudoje negali rasti daugumos mirusiųjų pavardžių, mat praėjusių metų balandžio 11-ąją Lietuvos teisingumo ministerija nusprendė, jog informacija apie asmenį gali būti skelbiama tik šiam sutikus. Tuo atveju, kai asmuo miręs, sutikimą privalo suteikti jo artimieji.

Sutikimą gali duoti tik velionio sutuoktinis, tėvai arba vaikai. Į Civilinės metrikacijos skyrių užsukęs mirusiojo brolis ar kitas artimas žmogus šios teisės neturi.

Tai yra viena priežasčių, kodėl iš kasdien įregistruojamų mirusiųjų paprastai neskelbiama nė pusės pavardžių.

Skelbti nori ne visi

Neretai pasitaiko ir taip, kad mirusiojo artimieji visą su dokumentais susijusį darbą patiki laidojimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios taip pat negali teikti sutikimo dėl velionio vardo ir pavardės skelbimo.

Tiesa, ne visada sutikimą viešinimui duoda ir tie, kurie tam turi teisę.

„Galiu pasakyti, kad labai daug žmonių nenori, kad mirusiojo pavardė būtų skelbiama. Mes kiekvieno paklausiame, ar jie pageidauja, kad duomenys būtų viešinami. Daugelis pasako, kad nenori“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Birutė Kaminskienė.

Pašnekovės teigimu, dažniausiai mirusiųjų artimieji nepaaiškina tokio apsisprendimo.

Nespėja atsisveikinti

Per beveik metus, kai mirusiųjų duomenys skelbiami tik gavus artimųjų sutikimą, savivaldybė tik vieną kartą sulaukė velionio artimųjų priekaišto, nors jie ir buvo leidę skelbti duomenis.

B.Kaminskienė patikino, jog skambučių iš klaipėdiečių, kurie pasigenda šios informacijos, nesulaukta.

Vis dėlto į dienraščio redakciją kasdien vienas po kito skrieja gyventojų laiškai bei skambučiai, jog jau kurį laiką neranda taip reikalingos informacijos ir per vėlai sužino apie iš gyvenimo pasitraukusį draugą ar kaimyną.

„Kai mirė mano kaimynas, pamačiau jo pavardę laikraštyje ir spėjau atsisveikinti, o kai mirė pusseserė – informacija nebuvo skelbiama. Skausmo prislėgti artimieji pamiršo pranešti. Taip ir nesuspėjau jos palydėti į paskutinę kelionę“, – neslėpė vienas skaitytojų.

Dažnas klaipėdietis kaltina laikraščių redakcijas, nes mano, jog tokį sprendimą priėmė būtent jos.

Vis dėlto savivaldybės darbuotoja patikino, kad jau metus galiojanti tvarka bent kol kas nesikeis. Kasdien mirusiųjų pavardės bus skelbiamos tik gavus jų artimųjų sutikimą.