Gulbes tvenkinyje išsekino badas

Paukščių gripu neserga

Atlikus laboratorinius gaišenų tyrimus, buvo atmestas paukščių gripo atvejis. Nenustatyta ir kitų infekcinių ar užkrečiamų ligų.

Kritęs gulbės patinas išgarsėjo tuo, kad prieš keletą savaičių televizijos kamerų ir dienraščių fotografų objektyvų apsuptyje buvo išlaisvintas nuo jį kankinusio žvejo kabliuko, kuris buvo įstrigęs paukščio snape.

Trejų metų paukštį tą kartą išgelbėjo jaunas ornitologas, neiškentęs, kol specialiosios tarnybos imsis kokių nors veiksmų.

Tuomet šalia patino ornitologai matė ir kartu gyvenusią gulbės patelę.

Paukščio išlaisvinimo operacijos metu niekas neįtarė, kad ir patelė gali turėti kokių nors ligų, paukštis atrodė sveikas ir guvus.

Tačiau netikėtai gruodžio 11-ąją abu kritusius paukščius pamatė gyventojai. Juos teko ugniagesiams pargabenti į krantą iš salelės Žardės tvenkinyje.

Iš pradžių buvo manyta, kad paukščius peršėrė žmonės.

Tikėtina, kad mirė iš bado, dėl žaizdos snape veikiausiai negalėjo maitintis.

"Gulbės patino posnapio pagrindo dalyje buvo aptikta 2–3 milimetrų žaizda. Analogiškų nekrozinių pažeidimų rasta liežuvyje. Tačiau virškinimo traktas buvo tuščias. Tikėtina, kad mirė iš bado, dėl žaizdos snape veikiausiai negalėjo maitintis", – aiškino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Rado stiprių sumušimų

Tačiau antrosios gulbės žūtis liko mįslinga.

Dar visai neseniai atrodžiusi sveika, pasirodo, gulbė taip pat nusibaigė nuo bado. Ir jos virškinimo traktas buvo tuščias.

"Aptikta masyvi hematoma kairės krūtinės ląstos sienos minkštuosiuose audiniuose, ties paskutiniais šonkauliais. Tikėtina, kad buvęs kažkoks sumušimas. Skrodimas parodė, kad buvo sumušti ir paukščio plaučiai. Nustatytos dauginės taškinės kraujosruvos storųjų žarnų gleivinėje", – aiškino A.Bauža.

Paukščių meilė – mitas

Kas galėjo Žardės tvenkinyje sužaloti gulbę nebylę, neaišku.

Ornitologai nelinkę manyti, kad tarp žmonių gajos legendos apie neva ypatingą paukščių meilę vieno kitam.

"Tik žmonės tiki legendomis – esą jei partneris žūsta, gulbės po vieną negyvena. Niekas nėra matęs, kad paukštis žūtų iš meilės kitam paukščiui. Nors sparnuočiai dažnai sudaro poras visam laikui. Tačiau nutinka ir taip, kad vienas smulkus paukštelis pričiulba kitam, o paskui dingsta. Vis dėlto gandrų ar gulbių poros dažniau būna nuolatinės. Bet nesižudo, jei vienas kitą praranda. Gamtoje ir taip praradimai yra dideli", – svarstė Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

S.Karalius linkęs manyti, kad gulbės patelę pribaigė infekcija ar kita liga, dėl kurios ji negalėjo maitintis.

"Aš netikiu, kad šiame tvenkinyje gyvenančios gulbės nebūtų lesinamos žmonių. Šiame vandens telkinyje gyvena net ir želmeninė žąsis, kuri maitinasi augmenija. Vadinasi, gulbėms buvo galimybė susirasti maisto. Gulbės minta augaliniu maistu", – aiškino specialistas.