Gimnazijos moksleivius vienija entuziastai

Lapkričio mėnuo uostamiesčio "Varpo" gimnazijoje – šventinis ir kupinas renginių. Įstaiga mini 25-ąjį jubiliejų. Gimnazistams tai galimybė pasidalyti su bendruomene savo talentais, gabumais, o mokytojams – proga apmąstyti metus, padovanotus šimtams smalsių protų, atvirų širdžių.

Didžiuojasi kolektyvais

"Varpo" gimnazija, įkurta 1989 m. kaip Klaipėdos 27-oji vidurinė mokykla, o 2008 m. įgijusi dabartinį statusą – turi kuo didžiuotis. Kasmet rugsėjo 1-ąją įstaigos duris praveria mokiniai, kurie, padedami savo darbui atsidavusių mokytojų, jos vardą garsina ne tik mieste, bet ir respublikoje ar net už jos ribų.

Ypač gimnazija didžiuojasi liaudiškos muzikos ansambliu "Joginta" (vadovas Jonas Petrauskas), choru "Vaivora" (vadovė Jolanta Simaitienė), šokių ansambliu "Svajoklis" (vadovas Vaidotas Gilys), dailės galerija "Ratas" (vadovas Henrikas Šurkus).

Nuo pat pirmosios dienos įstaigai vadovaujantis Valerijus Kuzliakinas pažymėjo, kad visi meno kolektyvai daugybę metų klesti tik mokytojų entuziastų dėka.

"Joginta" šią vasarą daugiau nei 30 koncertų surengė Kruizinių laivų terminale. Choras "Vaivora" – nuolatinis dainų švenčių dalyvis, respublikinių konkursų nugalėtojas.
Aš tik stebiuosi, kad vienuoliktokai, dvyliktokai lanko tokius kolektyvus. Galiu pasakyti, kad kolektyvas gyvuoja tol, kol yra vadovas entuziastas. Pradžioje, kai tik pradėjau vadovauti, mokykloje buvo choro vadovė, kuri prašė pavaduotojos, kad ši varytų vaikus dainuoti. Aišku, kad tokiu atveju nieko nebus. O čia patys vaikai ateina", – pasidžiaugė V.Kuzliakinas.

Padėjo srautinis mokymas

Mokyklos darbas trimis pamainomis ir 2 300 mokinių per metus – praeitis. Įstaigai tapus keturmete gimnazija, joje laikosi stabilus – apie 510 mokinių skaičius.

Nors ankstesniais metais į "Varpo" gimnaziją susirinkdavo daugiausia į kitas gimnazijas nepatekę mokiniai, šiemet išryškėjo nauja tendencija.

"Tai buvo pirmieji metai, kai mes galėjome atsirinkti gabesnius mokinius. Gal dėl to, kad pasklido žinia apie "akademines" klases, kaip tėvai jas vadina", – pasakojo mokyklos direktorius.

Į vadinamąsias akademines klases patenka mokiniai, sėkmingai baigę virtualiąją "Varpo" gimnaziją.

"Joje kviečiame dalyvauti pagrindinių mokyklų, aišku, pirmiausia savo mikrorajono, aštuntokus. Mokiniai atlieka grupės mokytojų sudarytas užduotis iš visų mokomųjų dalykų. Gavusieji gerus įvertinimus, patenka į vieną klasę. Bet tai tik sąlyginai stipriųjų klasė, nes per lietuvių ir matematikos pamokas jie taip pat išsiskirsto į grupes", – aiškino V.Kuzliakinas.

Srautinį mokymą įstaigos vadovybė įvedė prieš dvejus metus, matydama, kad į šią gimnaziją ateina ne patys stipriausi mokiniai.

"Tarkime, yra 5 pirmokų klasės. Iš jų sudarome 6 lietuvių kalbos ir matematikos grupes. Į jas mokiniai paskirstomi pagal pajėgumus. Vėliau mokinys gali pakilti, gali ir nusileisti, tarkime, iš 4 į 3 grupę. Buvo malonu klausyti, kai per paskutinę atvirų durų dieną mokykloje tėvai sakė, kad jų vaikai pasikeitė. Tėvai patenkinti. Ir vaikai patenkinti, nes jie tikrai jaukiai jaučiasi tarp panašaus lygio bendraamžių", – pastebėjo V.Kuzliakinas.

Geriausieji "Varpo" gimnazistai gali tikėtis netgi piniginio paskatinimo – jau ketvirtus metus trims mokiniams gimnazija skiria vienkartines 300 litų dydžio stipendijas.

Vyriška komanda

"Varpo" gimnazija – viena iš nedaugelio, kurioje šiuo metu net 12 mokytojų – vyrai. "Labai norime, kad jų būtų kuo daugiau. Ne dėl to, kad mes labai smalsios, o dėl to, kad berniukams labai trūksta vyrų. Apskritai "Varpo" gimnazijos neįsivaizduoju su moterimi direktore. Niekaip. Svarbiausia, kad direktorius ir pats iš širdies dirba, ir mokytojams netrukdo", – akcentavo direktoriaus pavaduotoja Neolė Jucienė.

Neseniai gimnazijos pedagogų kolektyvą papildė jaunas geografijos specialistas Egidijus Preikšas.

"Pradžia jam buvo sunki, norėjo pabėgti, bet įrodėme, kad tinka mokyklai, ir dabar jau antri metai sėkmingai dirba. Vyrų požiūris visai kitoks – jie stiklinėje audros nedaro, o moterys kartais pasikarščiuoja be reikalo", – svarstė gimnazijos direktorius.

Iššūkis – kartų polilogas

Tačiau net jauniausiems mokytojams tenka gerokai pasukti galvą, kad rastų kelią į mokinių širdis ir protus.

"Vaikai labai pasikeitė. Su pavaduotojomis mes netgi svarstėme, kad reikėtų mokytojams užsakyti mokymus, kad juos supažindintų su vadinamąja Z karta, nes net prieš trejus metus vaikai buvo visiškai kitokie. Dabartiniai apie save labai geros nuomonės, bet, jeigu anksčiau atėjęs į klasę išvysdavai bent pusės vaikų smalsias akis, dabar žvilgsniai – abejingi. Gal reikia juos kitaip mokyti. Nežinau", – atviravo V.Kuzliakinas.

Jis pasakojo, kad vienas gimnazijos mokytojas mėgino savo pamokose naudoti net mobiliuosius telefonus. Bet mokiniai puolė žinutes rašyti vienas kitam ir sumanymo teko atsisakyti.

"Mes kartais nebežinome, kaip elgtis dėl to, kad egzaminai mus įspraudžia į rėmus. O aš visada sakau: vaikai visada buvo vaikai. Kaip šauksi, taip ir atsilieps. Mes ir su mokytojais nuolat apie tai kalbame, kad mokinys nėra atskira gyvūnų rūšis. Tai toks pats žmogus. Ir jeigu tu kaip su žmogumi elgsiesi, visada gausi teigiamą atsaką. Aš kiekvienais metais turiu vis gražesnių vaikų. Dvasingesnių. Jie kitokie, labai daug žino. Ir mes visada ieškome naujų formų, kad jiems būtų įdomu", – kalbėjo N.Jucienė.

Išsprendė drausmės problemą

"Varpo" gimnazijos mokytojai džiaugiasi, kad įstaigoje beveik nebeliko drausmės problemos: ją išspręsti pavyko įvedus drausmės pažymas.

"Kai mūsų mokytojai, išėję dirbti į kitas mokyklas, klausia, kur yra mokinio drausmės pažyma, niekas nesupranta, apie ką jie kalba. Atrodytų, skamba baisiai – drausmės pažyma, bet tai joks gąsdinimas. Tiesiog kai gimnazistai aiškiai žino, ko iš jų bus pareikalauta, problemų lieka mažiau", – pastebėjo direktoriaus pavaduotoja Zina Buivydienė.

Ji pasakojo, kad kiekvienas mokytojas turi teisę parašyti drausmės lapelį, jei mokinys netinkamai elgėsi pamokos metu. Lapelį pasirašo dalyko mokytojas bei klasės auklėtojas. Tuomet keliaujama pas kuruojantį pavaduotoją ir vyksta pokalbis. Pagal galiojančią tvarką, jeigu mokinys surenka tris drausmės lapelius, turėtų būti kviečiami tėvai.
Tačiau paprastai to neprireikia.

Atsinaujinimui trūksta lėšų

Paklaustas apie įstaigos ateitį, "Varpo" direktorius teigė, jog dauguma planuojamų pokyčių yra susiję su finansais.

"Mes norėtume atnaujinti informatikos, lingvistinius kabinetus, kad vaikams būtų sudarytos geresnės sąlygos mokytis užsienio kalbų. Mokykloje yra tik dvi interaktyvios lentos – norėtųsi turėti daugiau. Šiuo metu kiekvienas mokytojas savo pamokose naudoja projektorius, o jie labai greitai genda. Jei nupirksi pigų, po metų teks išmesti. Bet steigėjas, tai yra savivaldybė, neranda tiek lėšų, kiek mums reikėtų", – apgailestavo V.Kuzliakinas.

Jis pasakojo, jog kol mokykla buvo vidurinė, kai kuriuos svarbiausius poreikius įstaiga galėjo tenkinti iš tėvų pervedamų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Kartais pavykdavo surinkti net po 30 tūkst. litų. Tačiau tapus gimnazija, situacija pasikeitė.

"Dabar viso labo surenkame 7 tūkst. litų, nes ir vaikų mažiau, ir dalis tėvų kažkodėl mano, kad geriau tuos 2 proc. pervesti "Penkioms pėdutėms" ar kažkam kitam, nors gimnazijos taryba priėmė sprendimą, kad šie pinigai turi būti išleidžiami tik vaikams. Savivaldybė norėtų, kad net mokyklos baldus pirktume iš šių lėšų, bet mes pasakėme, kad aprūpinti baldais ir kitu inventoriumi – steigėjo pareiga", – sakė V.Kuzliakinas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių