ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą

Biurokratinė mašina pajudėjo

Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją pašalinti Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo laivo avarijų ir cheminių ginklų liekanas. Europos Komisija tai ketina įtraukti į nulinės taršos planą. Jį ketinama pateikti šiemet gegužę.

Sudėtingas biurokratinis ES mechanizmas dėl Baltijos jūros valymo pradėjo suktis. Galutinis sprendimas gali būti priimtas dar šiais metais.

Iš Briuselio pasigirdo neoficialių komentarų, kad į Baltijos jūros išvalymą nuo palaidotų Antrojo pasaulinio karo ginklų žvelgiama labai rimtai.

Iš dalies laikoma, kad Baltijos jūra yra tarsi vidinė ES jūra, nes prie jos iš 9 esančių šalių 8 priklauso ES.

Pavojus: Baltijos jūros dugne mėtosi iprito bombos.

Dugne – ginklų arsenalas

Apie tai, kad būtina išvalyti Baltijos jūrą, kalbama jau seniai. Nemažai ir daroma. Įvairių šalių kariuomenės retkarčiais rengia pratybas, kurių metu ieškoma ir surandama nesprogusių karo laikų minų.

Dabar bene svarbiausias reikalas yra Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo išmėtytų cheminių ginklų neutralizavimas. Pagal sovietinių archyvų duomenis, vien SSRS okupacinėje zonoje buvo paskandinta 408 tūkst. iprito bombų, beveik 80 tūkst. aviacinių bombų su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, per 20 tūkst. statinių ir technologinių talpų su adamsitu, difinichlolarsinu, „Zyklon B“ dujomis ir kitomis medžiagomis.

Nuodas: Baltijos dugne yra skardinės su „Zyklon B“ dujomis, naudotomis koncentracijos stovyklose.

Dar 2018 m. rengiant ES jūrų saugumo strategijos veiksmų planą valstybės narės susitarė imtis priemonių Baltijos jūroje šalinti išmestus cheminius ginklus ir nesprogusius šaudmenis.

Didžiausia atsakomybė už dabartinę padėtį tenka Rusijai ir Vokietijai. Iš šių šalių vyriausybių tikimasi didesnio įsipareigojimo.

Stabdo ekonomiką ir aplinkosaugą

2021 m. sausį Europos Komisija jau pradėjo specialią procedūrą, skirtą šalinti ir mažinti ginklus ir kenksmingą taršos poveikį jūrų aplinkai.

Radinys: kruopščiai vertinamas jūros dugne rastas Antrojo pasaulinio karo sprogmuo. (express.co.uk nuotr.)

Europos Parlamentas patvirtino, kad cheminio ginklo problema Baltijos jūros dugne turi tarptautinį aspektą ir gali būti išspręsta tik bendradarbiaujant nacionalinėms vyriausybėms, Europos Sąjungai ir NATO.

Svarbiausia bus surasti technologijas, skirtas saugiam kenksmingų medžiagų pašalinimui iš jūros dugno. Ne mažiau svarbi ir finansinė parama. Tikimasi, kad Europos Komisija suras papildomų lėšų Baltijos jūros dugnui valyti.

Baltijos jūra turi didžiulį ekonominį potencialą – vėjo jėgainių parkus. Jo negalima visiškai išnaudoti nepašalinus laivų liekanų su užsilikusiais degalais jų tankuose ar cheminio ginklo.

Tikra: pagal HELCOM duomenis pateiktos cheminių ginklų sankaupų vietos Baltijos jūroje. (helcom.fi nuotr.)

Faktas: Baltijos dugne guli didžiuliai kiekiai ginklų.

Pavojus: Baltijos jūros dugne mėtosi iprito bombos.

Nuodas: Baltijos dugne yra skardinės su „Zyklon B“ dujomis, naudotomis koncentracijos stovyklose.

Radinys: kruopščiai vertinamas jūros dugne rastas Antrojo pasaulinio karo sprogmuo. „Express.co.uk“ nuotr.

Tikra: pagal HELCOM duomenis pateiktos cheminių ginklų sankaupų vietos Baltijos jūroje. „Helcom.fi“ nuotr.