ES institucijos nusileido: už sunaikintą žvejybos verslą gaus kompensacijas

Žvejai reiškė pretenzijas

Dėl menkių išteklių stresinės situacijos Baltijos jūroje susidarė padėtis, kai žvejams ilgesnį laiką nebus leidžiama žvejoti.

Kad Baltijos jūros menkių žvejyba bus draudžiama ir kitais metais, neseniai užsiminta žuvininkystės institucijose Briuselyje. Tokias rekomendacijas pateikė mokslininkai.

Dėl to, kad menkių žvejyba yra draudžiama, vis didesnį nepasitenkinimą reiškia ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žvejai.

Ypač aktyvūs Lenkijos žvejai, kurie rengiasi kreiptis net į Europos Teisingumo Teismą. Jie reiškia pretenzijas, kad Europos Sąjunga pažeidžia Lenkijos stojimo į šią instituciją sąlygas. Jose neva nebuvę nurodyta, kad žvejams kada nors visiškai bus ribojama menkių žvejyba.

Ne visiems tiko

Sulaukusios didžiulio žvejų spaudimo ES institucijos nusileido. Baltijos jūros žvejai, kurie žvejojo rytines menkes, visam laikui nutraukiantys veiklą, gaus finansavimą iš 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo Baltijos jūros žvejybos laivynui.

Teisinės prielaidos tam sudarytos praėjusią savaitę pasiekus galutinį susitarimą dėl reglamento, kuriuo keičiami Europos jūrų reikalų žuvininkystės fondo ir Daugiamečio Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano reglamentai.

Tai dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Planuojama, kad po institucinių ir teisinių procedūrų reglamentas įsigalios šių metų gruodžio viduryje.

Dėl to, kad menkių žvejyba yra draudžiama, vis didesnį nepasitenkinimą reiškia ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žvejai.

„Europos Komisija pateikė šio reglamento pasiūlymą beveik prieš metus, tačiau jis neatitiko Baltijos valstybių narių žvejybos sektoriaus interesų ir specifikos. Po ilgų derybų pasiektas susitarimas, siūlantis konkrečias priemones Baltijos jūros žvejybos sektoriaus problemoms spręsti“, – teigė žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius.

Daug norėjo nutraukti verslą

Ne už kiekvieną žvejybos laivą bus galima gauti kompensacijas.

Rytinių menkių atveju bus skaičiuojamos žvejybos dienos jūroje. Turės būti ne mažiau kaip 90 dienų per metus. Taip pat bus skaičiuojami ne dveji paskutiniai kalendoriniai metai, o 2017-2018 metai.

Anot viceministro P. Narkevičiaus, valstybė narė, pasinaudojusi atnaujinta žvejybos nutraukimo visam laikui priemone, turės užtikrinti, kad pajėgumo lygiai atitinkamose laivų grupėse neviršytų vidutinio 2015–2019 m. laivų, kurie žvejojo atitinkamus išteklius, pajėgumo lygio 5 metus po laivų pasitraukimo arba kol atitinkami ištekliai 3 metų laikotarpiu neviršys saugaus biologinio lygio.

Lietuvos žvejyboje yra susidariusi sudėtinga situacija. Dauguma žvejybos bendrovių merdi, dalis jau žlugo, dalis laikosi, tikėdamosi sulaukti verslo sunaikinimo kompensacijų. Prieš kelerius metus, kai dar nebuvo rytinių menkių žvejybos draudimų, iš daugiau nei pusės žvejybos laivų (iš 32 net 18) savininkai buvo pareiškę norą gauti kompensacijas už laivus ir nutraukti verslą. Dabar, kai įvesti rytinių menkių žvejybos draudimai ir dar neaišku, kiek jie tęsis, žvejų, kurie norėtų nutraukti verslą, gali būti dar daugiau.