- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atlyginimų didinimas – neišvengiamas, nes tai vienintelė galimybė sulaikyti iš Lietuvos dar nepabėgusius darbingo amžiaus žmones. Taip konstatavo ekspertai, kurie tvirtino, jog artimiausiu metu daugelyje įmonių darbo užmokestis turėtų padidėti bent keliais procentais. Ar didesniu uždarbiu galės džiaugtis ir klaipėdiečiai?
Nusileidžia tik Vilniui
Nuo pernai balandžio iki šiųmečio pavasario 68 proc. šalies įmonių atlyginimus darbuotojams kėlė vidutiniškai 2,8 proc. Tai parodė tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, darbdaviai ir ateityje žada išlaikyti esamas tendencijas – įmonės atlyginimų biudžetą planuoja didinti iki 2,5 proc., o algas kelti daugiausia vidurinės grandies darbuotojams ir specialistams.
Ir darbuotojams, ir darbdaviams atstovaujančių organizacijų atstovai taip pat tvirtino, kad įmonių vadovai nebegali dangstytis krize – atlyginimai turi būti didinami bent minimaliai, kad žmonės neemigruotų ir Lietuvoje liktų darbo jėgos.
Tačiau klaipėdiečių verslininkų nuotaikos kiek kitokios.
„Paskutiniais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje savo dydžiu yra antras po Vilniaus, o tai rodo, kad jis nėra labai žemas. Mažiausiai žmonės uždirba prekyboje, kur rodomas tik minimalus atlyginimas, o gamybos sektoriuje ar biuro darbuotojų algos tikrai neblogos“, – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.
Eismas – ne vienpusis
Jos nuomone, masinio atlyginimų kėlimo tikėtis tikrai neverta, juo labiau kad per rugsėjį ir spalį paaiškės tikroji šalies ekonominė situacija.
V.Kažuro tvirtino, kad nepagrįstas ir argumentas, jog atlyginimus reikia kelti, nes kitaip emigracija tik didės. „Eismas nėra vienpusis. Žmonės grįžta ir iš Anglijos, ir iš Airijos, kuri pati jau prašo finansinės pagalbos. Nereikia įsivaizduoti, kad tas, kuris išvažiuoja į užsienį, ten randa pinigų medį ir nuo jo skina banknotus“, – vaizdžiai kalbėjo V.Kažuro.
Ji pabrėžė, jog Klaipėdos įmonėse, kaip ir visoje Lietuvoje, darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir noro dirbti. „Klaipėdoje situacija dėl atlyginimų tikrai yra gera. Aišku, prekybos tinkluose taupoma, nes, matyt, vis dar randama darbuotojų, kurie sutinka dirbti už minimalų atlyginimą. Tačiau uosto kompanijose, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovėse algos tikrai nėra mažos“, – reziumavo V.Kažuro.
Emigruoja ir verslas
Jai antrino ir Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška. Jo nuomone, didžioji dalis verslininkų šiuo metu yra tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo ir prasidėjus krizei. „Vieniems pavyko susitvarkyti ir persiorientuoti, kitiems – ne. Pastarųjų yra daugiau, bent tokius atsiliepimus girdžiu. Todėl ir nėra priežasčių prognozuoti, kad atlyginimai masiškai bus didinami“, – teigė pašnekovas.
Jis taip pat atrėmė argumentą, jog darbdaviai yra priversti kelti algas, nes dėl emigracijos pristigs darbuotojų. „Tokia tendencija nepasitvirtino, nes emigruoja ne tik darbuotojai, bet ir verslas“, – tvirtino A.Mileška.
Mato prošvaisčių
Šiek tiek optimistiškiau darbuotojus siekė nuteikti Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius. „Šviesa tunelio gale jau matosi. Vienareikšmiškai negaliu atsakyti į klausimą, ar atlyginimai darbuotojams bus didinami, tačiau prošvaisčių yra. Tose įmonėse, kurios stipriai išgyveno krizę, jau didėja darbų apimtys, tad galima numanyti, jog bus keliamos ir algos“, – tikino R.Taraškevičius.
Jo teigimu, pamažu atsigauna statybų sektorius, neblogos perspektyvos laukia medienos pramonės, krovos kompanijų.
„Kiekvieno darbdavio tikslas yra motyvuoti darbuotojus, kad jie nepabėgtų, o pati geriausia motyvacija yra darbo užmokestis, tad jis atitinkami turi kisti“, – nuomonę reiškė pašnekovas.
Dirba kelis darbus
Tačiau patys darbuotojai, net tų įmonių, kuriose statistiškai darbo užmokestis yra didesnis nei vidutinis, vis dar gyvena pesimistinėmis nuotaikomis. „Kaip galima tikėtis didesnių algų, jei administracija aiškiai pasakė, kad atlyginimų nekels“, – liūdnai konstatavo profesinės sąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Borusevičius.
Jo teigimu, atlyginimus kelti yra gyvybiškai svarbu, nes brangsta maisto produktai, degalai, artėja šildymo sezonas. „Dabar uosto darbininkų atlyginimų vidurkis yra apie 2 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau tam, kad uždirbtų tokius pinigus, žmonės dirba ir antraeilėse, ir trečiaeilėse pareigose. Negalioja principas, jog žmogus turi dirbti vieną darbą ir uždirbti tiek, kad išlaikytų šeimą“, – teigė A.Borusevičius.
Jis piktinosi, kad darbdaviai vis dar dangstosi krize. „Aš krizę matau tik valdžios ir darbdavių smegenyse. Gaila, kad jie nesupranta, jog rinkoje reikia judėti, stengtis, kažką daryti, kad būtų geriau, o ne sakyti, jog dabar krizė ir nieko negalima pakeisti“, – piktinosi profsąjungos vadovas.
Valdininkai – be pažadų
Karčių žodžių valdžiai negailėjo ir Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė. Visiems valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams 2009 metais dėl krizės atlyginimai buvo sumažinti apie 10 proc. Kasmet vis kalbama, kad jie bus grąžinti į prieškrizinį lygį, tačiau pažadai lieka neįgyvendinti.
„Dabar net pažadų, kad nuo kitų metų bent iš dalies atlyginimai bus grąžinti į prieškrizinį lygį, nebegirdime. Esą dar neaiškus kitų metų valstybės biudžetas, todėl nežinia, ar bus pinigų. Nebesuprantu, kas pas mus valstybėje darosi. Pinigų atkurti pensininkams sumažintas pensijas randama, o darbuotojams, kurie ir pildo „Sodros“ biudžetą, – ne. Dirbančiųjų gerovė mūsų valdžiai tikrai nerūpi“, – konstatavo I.Petraitienė.
Komentaras Vytautas Žukauskas Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kas pusę metų atlieka Lietuvos ekonomikos tyrimą. Rinkos dalyvių klausiame prognozių, kurių viena yra darbo užmokesčio augimas. Pastarojo tyrimo duomenimis, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, vidutinis darbo užmokestis augs 5 proc., o 2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, – 4 proc. Tačiau esmė ta, kad prognozuojamas nominalus darbo užmokesčio augimas, neįvertinus kainų didėjimo. Tai įvertinus, darbo užmokesčio didėjimo ar to, kad jis būtų bent kiek didesnis nei infliacija, negalima tikėtis. Situacija tokia, kad visuomet darbo užmokestis yra susijęs su ekonomikos augimu ir nedarbo lygiu. Statistikos departamento duomenimis, ekonomikos augimas pradėjo lėtėti, o nedarbo mažėjimas nėra toks ryškus, kokio norėtųsi. Todėl, analizuojant realų darbo užmokestį, jau kuris laikas augimo nematome – pastaraisiais ketvirčiais vidutinis atlyginimas net sumažėjo apie 1 proc. Visa tai apibendrinus, būtų sunku tikėtis bendro vidutinio darbo užmokesčio augimo. Aišku, visada reikia žinoti, jog atskiruose sektoriuose, darbovietėse darbo užmokestis gali ir augti, jei didėja įmonės pajamos. |
---|
Iš Klaipėdos išvyko žmonių 2005 m. – 1 578 2006 m. – 1 358 2007 m. – 1 514 2008 m. – 1 790 2009 m. – 1 926 2010 m. – 5 803 2011 m. – 3 658 *Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) Klaipėdoje 2005 m. – 1 384 Lt 2006 m. – 1 617 Lt 2007 m. – 1 921 Lt 2008 m. – 2 290 Lt 2009 m. – 2 224 Lt 2010 m. – 2 158 Lt 2011 m. – 2 207 Lt 2012 m. (II ketvirtis) – 2 324,6 Lt *Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas |
---|
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis8
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai10
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...