Dėl tarybinių karių skulptūros Klaipėdoje – galvos skausmas

Pavojaus nekelia

„Negalime paimti kirvio, čikšt ir nukirsti. Šios teritorijos taip paprastai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nesutvarkysi“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Sovietmečiu suformuotas memorialas pripažintas kultūros vertybe. Be to, jis svarbus Rusijai. Užsienio valstybėms svarbaus turto tvarkymą Lietuvoje riboja papildomi įstatymai.

„Reikėtų parengti projektą. Gauti leidimus iš Kultūros paveldo departamento. Darbai negali prasidėti be Kultūros ministerijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro žinios. Turėtų palaiminti ir Užsienio reikalų ministerija“, – vardijo V.Juška.

Jis patikino, kad klaipėdiečiams teritorijoje lankytis saugu. Skulptūra tikrai neužgrius ant čia žaisti mėgstančių vaikų.

„Neturime duomenų, kad skulptūra būtų avarinės būklės. Ji yra iš bronzos, tad vario lydinys nelabai gali prarūdyti. Nors tam tikra problema, gal net daugiau estetinė, egzistuoja“, – pripažino V.Juška.

Prieš porą metų dėl paminklo tvarkymo klausimų kilo Rusijos konsulatui. Tuomet savivaldybė nusprendė, kad skubėti neverta.

„Vienas kitas pažeidimas, nereiškia, kad būklė yra katastrofiška“, – paaiškino V.Juška.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bėdos su lentelėmis

Kol kas savivaldybei daugiau problemų kelia objekto statusas nei fizinė būklė.

Prieš dešimtmetį prie memorialo atsirado su niekuo nederinta lentelė.

„Apie fašistiniuose lageriuose kalėjusius žmones. Klausimas, ar čia turimas omenyje Italijos fašizmas?“ – ironizavo V.Juška.

„Aš galiu numanyti, ką norėjo pasakyti autorius, bet tekstas ne visiškai korektiškas“, – sakė V.Juška.

Lentelė įrengta be Kultūros paveldo departamento leidimo, todėl ją teks šalinti arba keisti įrašą.

„Nemanau, kad verta dabar pat imti laužtuvą ir lentelę nukabinti. Bet tai yra svetimkūnis, kurio nebuvo kuriant memorialą“, – paaiškino V.Juška.

Be to, Kultūros ministerija prieš trejus metus nurodė prie tokių memorialų įrengti informacinius stendus.

„Tada kils klausimas, ar Klaipėda tikrai buvo išvaduota, kaip čia sakoma. Kai miestas buvo Vokietijos sudėtyje, turėjome vieną okupaciją. Vokiečių karius pakeitė tarybiniai – tai jau buvo kita okupacija. Toks tekstas daug kam gali nepatikti“, – aiškino V.Juška.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Griauti neketina

Savivaldybė neatsisako tvarkyti memorialo teritorijos.

„Galime genėti krūmus, medžius. Be to, ten sudėtos gana nepatogios betoninės plytos su dideliais tarpais“, – tikino V.Juška.

Tačiau be reikalo memorialo stengiamasi nejudinti.

„Kai rengėme Skulptūrų parko projektą, šios teritorijos net nelietėme“, – pripažino V.Juška.

Pašalinti ar iškelti bronzinių karių taip pat nesvarstoma.

„Noriu pabrėžti, kad mums nekyla klausimų dėl palaidotų karių. Jie verti pagarbos ir jų iškelti tikrai neketiname“, – paaiškino V.Juška.

Tačiau savivaldybės atstovas atkreipia dėmesį, kad sovietų kariai Klaipėdoje įamžinti labai pompastiškai. Ties memorialu pakibęs milžiniškas kardas matosi iš kito Skulptūrų parko galo.

„Parko teritorijoje yra palaidotų ir Pirmojo, ir to paties Antrojo pasaulinių karų aukų – lenkų, prancūzų, belgų belaisvių. Bet jų vieta niekaip nepažymėta. Tarsi kare būtų dalyvavusi tik Tarybų sąjunga su Vokietija“, – stebėjosi V.Juška.

Tvarkant Skulptūrų parko teritorijoje esančias Senąsias miesto kapines, ketinama pagerbti ir čia besiilsinčius tarpukario Lietuvos karius.

„Tai galbūt leistų mums atsverti ideologinį užtaisą, įdėtą į tarybinių karių memorialą“, – svarstė V.Juška.