Dėl Sosnovskio barščio – įspėjimai

"Retai turiu reikalų Klaipėdoje. Nustebau pamačiusi, kaip visos pakelės nuo Dituvos iki pat Rimkų nusėtos barščiais. Jei prieš keletą metų jų čia buvo tik prie Rimkų viaduko, tai dabar plantacija išaugo milžiniška. Kodėl niekas nieko nedaro? Juk tai ypač pavojingas augalas, gali nudeginti iki itin skausmingų žaizdų", – stebėjosi sodietė.

Moteris patikino, kad Sosnovskio barštį iškart atpažintų ir su jokiu kitu augalu nesupainiotų.

"Aš pati su jais kovoju savo lauke. Ne tik šienauti reikia. Kitą kartą rudenį, aparus laukus, dar ir išrenku šaknis iš žemės. Bet svarbiausia yra neleisti plisti sėkloms. O kai niekas nepjauna metų metus, jie patys užsisėja didžiausiuose plotuose", – tikino moteris.

Sosnovskio barštį galima atpažinti pagal jo ūgį. Šis augalas dažnai pasiekia kelių metrų aukštį.

"Neseniai gavome žinią iš Endriejavo, esą šie barščiai ten klesti. Peržiūrėjome nuotraukas, paaiškėjo, kad čia visai kitas augalas, nepavojingas", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės ekologė Kristina Stulpinienė.

Priekuliškė Regina pasakojo šių augalų aptikusi net uostamiesčio pietinėje dalyje esančiame parkelyje.

"Kur matyta, kad miestiečiai Sosnovskio barštį platintų, kai mes, kaimiečiai, su juo vos spėjame kovoti? Valdžią reikia paimti į geras rankas. Tegul daro tvarką", – piktinosi moteriškė.

Klaipėdos rajono savivaldybė kiekvieną rudenį apklausia rajono seniūnijas ir surenka informaciją apie augimvietes.

"Taip mes planuojame pinigus ir aiškinamės, kam kokios pagalbos reikia. Iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos galime šiek tiek pagelbėti žmonėms, todėl nesame pajėgūs išspręsti visas problemas. Antras momentas – privačiose teritorijose su Sosnovskio barščiais privalo tvarkytis pats žmogus. Beje, du kartus per metus ir taip privalu šienauti privačius plotus, kad nebūtų skirtos baudos", – pastebėjo K.Stulpinienė.

Specialistė prisiminė, kad kitų savivaldybių teritorijose su šiais pavojingais augalais sėkmingai kovoja ūkininkų avys.

"Tai yra protingi padarai. Jos barščius ėda tik vėlai vakare, kai nėra saulės, tuomet jų sultys nedegina. Bet visais atvejais problemą išspręstų tik nuolatinė žemių priežiūra – šienavimas", – reziumavo specialistė.