Dėl pastato likimo apniko abejonės

Prašo tarybos leidimo

Diskusijos, ar reikia nugriauti Naujosios Uosto gatvės 5 pastatą, vyksta jau kurį laiką. Vieni pasisako už statinio, kuris nepuošia miesto, pašalinimą, kiti teigia, kad jį reikia išsaugoti.

Sausį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, kad statinys pasižymi vertingomis savybėmis. Vieno balso persvara nulėmė, jog jį reikia išsaugoti.

Akcentuota, kad pastatas turi išlikti tokio paties tūrio ir toje pačioje vietoje, tiesa, jo išvaizdą būtų galima keisti. Atnaujinant šį statinį medžiagos, statybos būdas ar architektūra neribojama.

Nepaisant tokio verdikto, miesto savivaldybė apsisprendė inicijuoti žemės sklypo, kuriame yra statinys, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tam prašoma miesto tarybos palaiminimo.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė aiškino, kad teisinis pagrindas pradėti šią procedūrą yra. Statinys trukdo tiesti magistralinį dviračių ir pėsčiųjų taką.

Atkreiptas dėmesys, kad dar 2003 m. patvirtintame buvusios "Laivitės" teritorijos detaliajame plane numatyta šį pastatą nugriauti. Šis dokumentas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

2015 m. miesto taryba patvirtino Miesto dviračių infrastruktūros specialųjį planą. Jame numatyta nutiesti magistralinį dviračių ir pėsčiųjų taką Minijos, Pilies, Naujosios Uosto, J.Janonio, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėse. Jį norima pradėti projektuoti. Tam trukdo Naujosios Uosto gatvės 5 namas.

"Šis pastatas stovi važiuojamojoje dalyje, kuri susiaurėja, o tai nėra saugu. Statinys riboja eismą. Šioje vietoje nėra ir pėsčiųjų tako. Žmonės eina gatve ir tai labai pavojinga. Viską įvertinę siūlome pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą", – dėstė vedėja.

Domėjosi savininkų pareigomis

Pasak R.Gružienės, šiame pastate, kuriame yra butų, niekas negyvena. Du butai priklauso savivaldybei, kiti du – trims bendrasavininkiams, likę – vienai įmonei, turtą perėmusiai už skolas.

Jei miesto savivaldybė pritartų šio sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, būtų rengiama sąnaudų ir naudos analizė. Tuomet su prašymu būtų kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri vertintų sąnaudų ir naudos analizę bei spręstų, ar pradėti procedūrą.

"Gavus teigiamą atsakymą, būtų rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, siūloma sudaryti sutartis su savininkais dėl kompensacijų", – aiškino vedėja.

Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai domėjosi, kokia savininkų prievolė, susijusi su namo priežiūra, galioja. R.Gružienė atsakė, kad šie turi rūpintis savo turtu.

"Neseniai savivaldybė atliko šio pastato būklės analizę. Avarinės būklės požymių nenustatyta. Tik papuvę kai kurie perdangos elementai, nes yra neužsandarintų ertmių. Žinoma, ir tinkas byra ant važiuojamosios dalies. Šiaip savininkai turėtų prižiūrėti savo turtą", – pabrėžė vedėja.

Priminė sprendimą

Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto, kurio posėdžio metu svarstytas šis klausimas, narys Laisvūnas Kavaliauskas domėjosi, ar nekils problemų, kad pastatas pripažintas kultūros vertybe. R.Gružienė aiškino, kad kol kas oficialių duomenų apie tai nėra.

"Žinome šį faktą, bet bazėse tokių duomenų dar nėra. Tikrinome. Teisininkai dirba šiuo klausimu. Pastato pripažinimo saugomu procedūra baigiama aktu. Šiandien tokio dokumento nėra. Tad neturime galimybės net skųsti sprendimo ar prašyti persvarstyti šį klausimą, pateikę argumentų", – aiškino vedėja.

R.Gružienė atkreipė dėmesį, kad pradėti sklypo paėmimo procedūras visuomenėms poreikiams Kultūros paveldo departamento pritarimo nereikia.

"Teisinis pagrindas pradėti procedūrą yra. Kitas žingsnis veikiausiai būtų pastato griovimas. Tam reikėtų Kultūros paveldo departamento sutikimo", – aiškino vedėja.

Užkliuvo galimos išlaidos

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Algirdas Grublys abejojo, ar verta pradėti Naujosios Uosto gatvės 5 sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

"Šansų nugriauti statinį dabar nėra. Kas bus, jei 10 metų bylinėsimės. Negi dviračių tako negalima planuoti, apeinant pastatą. Be to, dabar numatoma statinio vertė siekia 350 tūkst. eurų. Po vertinimo suma gali išaugti iki 0,5 mln. Dar kiek kainuos nugriauti. Ar yra prasmė kautis ir skubėti? Gal palaukime, kol gausime paveldosaugininkų sprendimą. Kyla daug klausimų", – komentavo pirmininkas.

Tarybos narys Valdemaras Anužis pažymėjo, kad visi šaiposi iš to pastato.

"Reikia pakabinti ant to namo didelį plakatą, kuris skelbtų, kad šis turtas ne savivaldybės, o valstybės saugoma vertybė. Ir pavardes reikėtų surašyti žmonių, kurie pasisakė, kad šį statinį reikia saugoti. Tegul žmonės žino. Savivaldybė šiame name turi du butus. Galime pasiūlyti juose įsikurti Kultūros paveldo departamentui, ministerijos atstovams. Tegul gyvena ir kutenasi", – teigė politikas.

"Kodėl mes turime būti atsakingi už privatų reikalą, mesti tokius pinigus? Pastatas gali stovėti", – siūlė tarybos narys Vygantas Vareikis.

R.Gružienė informavo, kad dėl šio objekto problemų kyla ir derinant buvusios "Laivitės" teritorijos detalųjį planą.

Kitiems komiteto nariams taip pat nekilo rankos pritarti šio objekto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai. Klausimą pasiūlyta atidėti, kol bus gautas aktas iš paveldosaugininkų, įvertinta, ar negalima dviračių taką nutiesti aplink pastatą.