Dėl malūno, staiga virtusio vertybe, – kova teisme (papildyta)

Įsivaizduokite situaciją: nusiperkate pastatą, ketinate jį perstatyti, o tada statinys staiga lyg specialiai paskelbiamas saugotinu. Pinigai išleisti, bet nieko daryti su savo pirkiniu nebegalite. Ką daryti? Atsakymą į šį klausimą pirmąkart mėgins rasti teismas.

Pastatė prieš faktą

Vilniaus apygardos administracinis teismas aiškinasi dviejų uostamiesčio bendrovių ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio ginčą.

Mat įsigiję pastatus savininkai po mėnesio sužinojo, kad jų nuosavybė paskelbta istorine vertybe.

Ši žinia verslininkus tiesiog pribloškė. Norint tokius statinius prikelti naujam gyvenimui, privaloma laikytis labai griežtų reikalavimų.

Senajame miesto malūne įsikūrę verslininkai bando teisme išsiaiškinti, ar pagrįstai ne kartą perstatytas statinys įtrauktas į saugotinų sąrašą.

Tapo situacijos įkaitais

Šiemet gegužę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė saugoti Klaipėdos malūną ir kitus vientisą kompleksą sudarančius pastatus.

Kompleksą sudaro sendvario, pilies vandens malūno ir Joniškės dvaro sodybos ūkinio pastato statiniai.

Dalis išlikusių pastatų dabar priklauso skirtingiems savininkams.

Keista įvykių seka

Vieno šių pastatų savininke prieš mėnesį iki paskelbiant juos saugotinais tapo bendrovė „Euroratas“. Jos direktorė Lina Zaleskienė stebėjosi tokia keista įvykių seka.

Ankstesnis pastato, kuris nuo gegužės įtrauktas į saugotiną kompleksą, savininkas nė neužsiminė apie tai, kad statinys ar bent jo fragmentas yra išlikęs iš labai senų laikų.

Kampinis Joniškės gatvės 1-uoju ir Gluosnių skersgatvio 2-uoju numeriais pažymėtas namas prieš trejus metus patvirtintame bendrajame plane nebuvo pažymėti kaip turintys kultūros paveldo požymių ar kultūrinė vietovė.

Tai tapo argumentu naujiesiems šių pastatų savininkams ginčijantis su paveldosaugininkais.

Verslininkai pabrėžia, kad bendrasis planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

„Mus stebina tvarka, kai į saugotinų pastatų sąrašą objektai įrašomi nesiklausiant savininkų nuomonės. Mes tapome situacijos įkaitais", – tvirtino L.Zaleskienė.

Ji teigė, kad į teismą kreipėsi tik prašydami pateikti įrodymus, jog šie pastatai yra vertingi.

Išsigando, kad nugriaus

„Jeigu statinio savininkai būtų papasakoję, ką ketina ten daryti, gal būtume patarę, kaip tai padaryti geriausiai“, – tikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.

Aiškindamas keistą sutapimą, kai pastatas į saugotinų sąrašą įrašytas praėjus mėnesiui nuo įsigijimo, paveldosaugininkų vadas Klaipėdoje prasitarė, kad tai padaryta sužinojus naujųjų savininkų planus.

Jo ausis pasiekė žinia, jog viduramžiais statytą malūną ketinama nušluoti nuo žemės paviršiaus ir jo vietoje suręsti dar vieną daugiabutį „stiklainį“.

Primena nacionalizavimą

Naujieji pastato savininkai kol kas savo planų neviešina. L.Zaleskienė pasakojo, jog dabartinė situacija planus gerokai keičia.

„Jei būtume žinoję, kad statinys bus saugomas, gal būtume jo nė nepirkę. Turėti saugomą objektą įmonei nenaudinga. Mūsų situacija panaši į nacionalizavimą, kai nuo savininko niekas nepriklauso, – piktinosi verslininkė.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad architektūrinių ar archeologinių tyrimų senajame pilies malūne atlikta nebuvo.

Tačiau istorinė medžiaga leidžia teigti, jog būtent tame pastate yra dar kryžiuočių statyto malūno dalys.

Papildyta

Kadangi buvusiame malūne įsikūrusiios dvi bendrovės ir kabi jos atskirai kreipėsi į teismą, parengiamojo posėdžio metu nuspręstas abi bylas sujungti. Kol kas pastato savininkams ir paveldo saugotojams nepasisekė susitikti ne tik Klaipėdoje, bet ir  teisme Vilniuje.

Nuspręsta bylas sujungti ir pradėti jas nagrinėti ateinančių metų pradžioje. Gali būti, kad bylinėjimasis užsitęs, nes paveldosaugininkai pasiryžę ne tik dokumentais, bet ir vaizdine medžiaga įrodyti pastato vertingumą.

Senojo malūno istorija tėra aizbergo viršūnė paveldosaugininkų ir Klaipėdos verslininkų kovoje. Daugelį šių mūšių praeities paminklų saugotojai yra pralaimėję. Apie tai byloja neskoningi statiniai, iškilę pastaraisiais metais istorinėje Klaipėdos dalyje.