Dėl e. recepto – kryžiaus keliai

Gydytojams ir pacientams palengvinti gyvenimą turėjusi e. sistema šiandien veikia atvirkštiniu principu, žmonėms teužkraudama papildomų vargų. Elektroninis receptas jau tapo tikru siaubu vaistininkams, pripažįstantiems, kad nuo kovo, kai jis tapo privalomas, įsivyravo tikras chaosas.

"Ne mūsų kaltė"

Nuo kovo pradžios elektroninio recepto paslauga turi naudotis visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Tačiau akivaizdu, kad ši Sveikatos apsaugos ministerijos prievolė su tikrove, švelniai tariant, prasilenkia.

Neretai su elektroniniu receptu vaistinėje prisistatęs žmogus siunčiamas atgal pas gydytoją popierinio varianto arba priverčiamas laukti apie valandą ar ilgiau.

Tai nedžiugina nei vaistininkų, nei pacientų, kurie, praradę kantrybę, ima keiksnoti niekuo dėtus vaistininkus.

Panaši situacija neseniai nutiko Debreceno vaistinėje.

"Ateinu su gaminamų vaistų receptu, o vaistininkė man aiškina, kad nieko negali padaryti, kad sistema neveikia. Ir taip kiekvieną kartą. Gydytojas, savo ruožtu, kalba iš savo varpinės, neva jam privalu rašyti tik elektroninį. Man tai nėra svarbu, tegul tą receptą nors ir ant medinės lentelės išdrožinėja, tenoriu gauti savo vaistus", – niršo klaipėdietis Povilas.

"Tai – ne mūsų kaltė. Žmonės pyksta, nes nesupranta, kodėl reikia taip ilgai laukti eilėje. Sukūrė sistemą, išleido milijonus, kad būtų paprasčiau, o kas atsitiko?" – skėsčiojo rankomis Debreceno vaistinėje dirbanti Gražina.

Trūksta apmokymų

Medikai žino, kad tai yra nerangi biurokratinė sistema, ir tiek.

"Medikai žino, kad tai yra nerangi biurokratinė sistema, ir tiek. Ji veikia, bet nėra iki galo užbaigta. Idėja buvo palengvinti darbą, bet taip nėra. Dabar pacientus su elektroniniais receptais aptarnauti yra kur kas komplikuočiau nei su paprastais. Sunkiau tiek žmogui, tiek gydytojui, tiek vaistininkui", – žodžių į vatą nevyniojo Debreceno vaistinės vadovas Justinas Ščėsna.

Vaistininkė Gražina stebėjosi, kodėl nebuvo organizuojama jokių apmokymų, kaip naudotis šia sudėtinga sistema.

"Vieną kartą pavyksta aptarnauti, kitą kartą – ne. Garantijų nėra. Paprastai tariant, vargas. Ir visose vaistinėse tas pats, ne tik pas mus. Jeigu sugalvoja kažkokias naujoves, reikia apmokyti žmones, kaip jomis naudotis. Yra daug visokių negerų niuansų. Kiek žinau, vargsta ir daktarai, kurių nemaža dalis – garbaus amžiaus. Neapsikentę jie išeina iš darbo, nes nepajėgia pakelti didelio krūvio", – dėstė vaistininkė.

"Žmogui reikia vaistų, o stringa sistema. Ir ką daryti? Tada prasideda barniai. Kitaip tariant, kaltas be kaltės. Visą amžių dirbi, o nieko nebemoki", – pridūrė pašnekovė.

Pripažino – technologija nepasiteisino

Sportininkų vaistinės vadovė Liucija Sidabrienė dienraščiui taip pat yra pasakojusi apie sistemos nesklandumus. Ji ne tik stringa, esą kartais patys gydytojai įvelia klaidų, todėl vaistų išdavimas nebūna sklandus.

Be to, Vitės kvartale gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems, neturint priešais akis popierėlio, sunku susigaudyti.

Nors į e. sveikatos sistemos projektą jau investuota 40 mln. eurų, o iki 2020-ųjų skirta dar 28,25 mln., iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e. receptas sunkiai skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu. Tai pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Maža to, e. sveikatos sistemos kūrimo auditoriai nustatė lėšų švaistymo, neracionalaus jų naudojimo, viešųjų pirkimų pažeidimų faktų.

"Technologijos nepasiteisino, nepabaigti darbai apmokėti, o pasibaigus sutartimis skirti milijonai eurų sistemos priežiūrai, laikinai projekte paslaugas teikę įmonių darbuotojai masiškai įdarbinti Registrų centre, kuris labai daug prisidėjo kuriant e. sveikatos sistemą", – teigiama audito išvadose.

E. sveikatos sistema Lietuvoje kuriama nuo 2005-ųjų. Tai įgyvendinta trimis etapais, paskutiniam buvo panaudojamos ES fondų lėšos.

Kaip savo išvadose konstatavo Valstybės kontrolė, 2015-aisiais, baigus kūrimo darbus, e. sveikatos sistema pradėta naudotis pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė vartotojų ir sistemos kūrėjų prieštaringos nuomonės dėl sistemos kokybės ir saugumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ak

ak portretas
Pirmą kartą pirkau vaistus su e-receptu- jokių problemų greitai ir patogiai,ypač palengvina vaistininko darbą o ir receptą prasitęsti galima telefonu.Matyt problemos susidaro tada kai garbaus amžiaus yra ir gydytojas ir pacientas ir vaistininkas, bet ilgainiui viskas susitvarkys.

Ligonis

Ligonis portretas
Siais metais , el. receptu, pirkau ne viena karta camelia vaistineje, jokiu problemu, greita, patogu, mandagu. Man malonu.

elektra

elektra portretas
jei receptas elektroninis tai gydytojas net noredamas turi negalet ivelt klaidu, nes kam elektronine sistema jei ji klaidu netaiso? elektroninej sistemoj turi neegzistuot negalimi variantai, kai mokino rasyt erecepta tai buvo galima pasirinkt kad tablete zmogui i akies stiklakuni galima ikist- nu kam tokias nesamones leist? turi but klaidu tikrinimas ir nerealiu dalyku neleidimas. tai nevadinkim to elektronine jei ji yra popierinis variantas, tik kad matomas ekrane
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čempionų titulą apgynusiam „Dragūnui“ – sveikinimai
    Čempionų titulą apgynusiam „Dragūnui“ – sveikinimai

    Lietuvos rankinio lygos čempionų titulą apgynusius Klaipėdos „Dragūno“ rankininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Rankininkams, jų treneriams bei komandos vadovams Klaipėdos meras linkėjo nenuleisti kartelės. ...

  • Septynių vaikų mamai – valstybės apdovanojimas
    Septynių vaikų mamai – valstybės apdovanojimas

    Ketvirtadienį miesto rotušėje pagerbta klaipėdietė Ona Kajutienė. 78-erių moteris įvertinta už tai, kad užaugino ir gerai išauklėjo septynis vaikus – penkias dukras ir du sūnus. Už tai jai įteiktas ordino „Už nuopelnus L...

  • Nušvito Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas
    Nušvito Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

    Trečiadienio vakarą pirmą kartą nušvito dalies Klaipėdos universiteto statinių fasadai. Nuo šiol dalis universiteto statinių taip bus apšviesti kiekvieną vakarą. Aktyvių miestiečių pasiūlytą idėją įgyvendino Klaipėdos mie...

    3
  • Už vazonus Teatro aikštėje – 18 tūkst. eurų
    Už vazonus Teatro aikštėje – 18 tūkst. eurų

    Visai neseniai Teatro aikštė buvo papuošta šešiais įmantriais vazonais, čia pastatyta ir tiek pat suoliukų. Nors dabartinis aikštės įvaizdis daugumai gyventojų patinka, šiam grožiui nenusileidžia ir jo kaina. ...

    22
  • M. Mažvydo alėjoje nuo benamių ginasi grotomis
    M. Mažvydo alėjoje nuo benamių ginasi grotomis

    Uostamiesčio vargetos įvarė verslininkus į kampą – M.Mažvydo alėjoje aplink prekybos centrą nuolat besitrinančius benamius šie bando išvaikyti apsitvėrę geležinėmis grotelėmis. ...

    6
  • „Achema“ už SGD terminalo išlaikymą sumokės 239 mln. eurų
    „Achema“ už SGD terminalo išlaikymą sumokės 239 mln. eurų

    Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ už suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą per 10 metų – iki 2024-ųjų sumokės 239 mln. eurų, teigia „Achemos grupės“...

    6
  • Daugiabučių gyventojus įsiutino ženklas
    Daugiabučių gyventojus įsiutino ženklas

    Laukininkų gatvės gyventojai antradienį ryte net žagtelėjo, išvydę gatvės pradžioje atsiradusį kelio ženklą, draudžiantį automobiliams ne tik stovėti, bet ir sustoti. Žmonės lieja pyktį, nes daugiabučių kiemuose vyksta atviros kovos u...

    10
  • Pratybos „Ugninis griausmas“ persikėlė į pajūrį
    Pratybos „Ugninis griausmas“ persikėlė į pajūrį

    Netiesioginės ugnies paramos padalinių pratybos „Ugninis griausmas“, po savaitės kovinių šaudymų į sausumos taikinius, šią savaitę persikėlė į pajūrį, kur vykdomi kompleksiniai šaudymai į taikinius jūroje. ...

    13
  • Nidoje – naujas paplūdimys: kviečia maudytis išvalytose Kuršių mariose
    Nidoje – naujas paplūdimys: kviečia maudytis išvalytose Kuršių mariose

    Šiais metais Nidoje galėsime drąsiai maudytis ne tik jūroje, bet ir Kuršių mariose. Tokias naujoves LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pristato Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. ...

    3
  • Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką
    Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką

     Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykla įrodė, kad yra tapusi pasaulinio lygio jūreivystės ir uosto ekonomikos mokymo įstaiga. ...

Daugiau straipsnių