Dėl draudimo prekiauti alkoholiu kyla grėsmė Jūros šventei?

Naujausias valdžios užmojis gali skaudžiai atsirūgti ir Klaipėdai. Jeigu masinių susibūrimų metu būtų uždrausta prekiauti alkoholiu, neslepiama, kad kiltų rimta grėsmė Jūros šventei ar kitiems tradiciniams uostamiesčio renginiams. Kol kas organizatoriai guodžiasi įstatymų rengėjų palikta sprendimo teise savivaldai.

Būtų daugiau girtų žmonių

Gausybę aistrų keliantis šalies valdžios siekis drausti prekybą alkoholiu masinių renginių, švenčių ar festivalių metu rimtai pagrūmotų ir populiariausiems Klaipėdos renginiams, pirmiausia Jūros šventei.

Nemažai didžiųjų miestų švenčių organizuojančios viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys teigė nemanantis, jog galimybė vartoti alkoholį turi įtakos renginio lankytojų skaičiui.

"Manau, kad alkoholio draudimas renginiuose turėtų kitų pasekmių – nelegalaus alkoholio įsinešimas, stipriau apsvaigusių asmenų patekimas į renginio teritoriją. Įžvelgiu, kad čia būtų daugiau problemų", – aiškino R.Žiubrys.

Našta – mokesčių mokėtojams

Pašnekovas akcentavo ir finansinį tokių permainų aspektą, dėl kurio naujieji valdžios planai ir baugina renginių organizatorius.

Pastebima, kad alkoholio platintojai yra stiprūs renginių rėmėjai, kurie palaiko vieną ar kitą festivalį, daugybę masinių renginių ir švenčių.

R.Žiubrys pastebėjo, kad, analizuojant "Klaipėdos švenčių" organizuojamų renginių rėmėjus aiškiai matyti, jog yra tokių, kurie renginio metu net nepardavinėja tiesiogiai savo gaminamo produkto ar paslaugų – pavyzdžiui, uosto krovos kompanijos.

Tačiau yra ir kita grupė, pavyzdžiui, alaus gamintojai – jie lankytojams siūlo tokį produktą, kurį jie perka, ir todėl šiems rėmėjams festivaliai bei masiniai renginiai yra patrauklūs – rėmimo dalis yra ženkli.

"Jeigu būtų uždraustas silpnojo alkoholio vartojimas ar pardavimas festivaliuose, pirmiausia tai būtų labai ekonomiškai nenaudinga, nes festivaliai prarastų stambiausius rėmėjus. Mūsų atveju, jeigu kalbame apie Jūros šventę, veikiausiai netektume mecenato. Tai yra labai nemažas finansinis indėlis ir aš abejoju, ar galės valdžia, pati Vyriausybė arba Seimas, kokiu nors būdu kompensuoti festivalio organizatoriams tuos praradimus, kuriuos jie patirs uždraudus vartoti alkoholį", – apibendrino R.Žiubrys.

Uždraudus prekybą alkoholiu nuostolių patirtų net ir  miestas – būtų prarandami pinigai už leidimus prekiauti, o renginius ir tradicines šventes tektų finansuoti mokesčių mokėtojams.

Nusprendė už gyventojus

R.Žiubrys pabrėžė ir moralinį tokio draudimo aspektą.

Pasak įstaigos direktoriaus, valdžia ketina priimti sprendimą už šalies gyventojus ir neleidžia jiems patiems spręsti, ar šios kultūros norima.

R.Žiubrys tvirtino, kad ne draudimais reikia spręsti alkoholio vartojimo klausimus. Anot jo, Jūros šventė – puikus pavyzdys, mat šventėje nuosekliai mažinamas alkoholio vartojimas ne draudimais, o kitokiomis priemonėmis.

Direktorius priminė, kad jau trejetą ar ketvertą metų Jūros šventės savaitgalis policijos suvestinėse niekuo nesiskiria nuo kitų – nepadaugėja nei smurto atvejų, nei chuliganiškų išpuolių.

Mane tai žemina kaip laisvos šalies sąmoningą pilietį, kuris priima sprendimus, kaip jis gyvena.

"Drausti ir pasakyti, kad aš ko nors negaliu daryti... Mane tai žemina kaip laisvos šalies sąmoningą pilietį, kuris priima sprendimus, kaip jis gyvena", – pastebėjo R.Žiubrys.

Turės drausti visiems

Taip pat kyla ir klausimas, kaip reikėtų užtikrinti, kad alkoholio nepateks į renginio zoną.

Pastebima, kad festivaliuose, kurie vyksta užmiestyje, įvesti alkoholio draudimą renginio teritorijoje yra paprasčiau, tačiau situacija, kai renginys vyksta miesto teritorijoje – itin komplikuota.

"Jeigu būtų nuspręsta drausti silpnojo alkoholio prekybą Jūros šventės teritorijoje, kokį sprendimą turėtų priimti miesto valdžia arba taryba? Ji turėtų drausti visoms lauko kavinėms, visiems barams, veikiantiems senamiestyje ir neišvengiamai patenkantiems į renginio teritoriją, prekiauti alkoholiu", – svarstė R.Žiubrys.

Jeigu senamiesčio barams būtų palikta teisė prekiauti, kiltų klausimas, kodėl vieni verslininkai yra smukdomi, o kitiems atlaisvinamos rankos?

Taip pat nukentėtų ir renginių organizatoriai, mat tikėtina, kad toks verslas, kuris savaime pateks į renginio teritoriją, nenorės prisidėti prie renginio organizavimo ir lobs iš rengėjų sukuriamo žmonių srauto.

Senamiesčiui – smūgis

Drastiški valdžios planai kelia nerimą ne tik renginių organizatoriams, įsitempę verdikto laukia ir verslininkai.

Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos valdybos narė Inga Česnakienė pastebėjo, kad itin didelės žalos verslininkai nepajustų, jeigu prie stacionarių kavinių būtų leista prekiauti tik riboto stiprumo alkoholiniais gėrimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arturas

Arturas portretas
Lietuva Bananu šalys.Tad Bananus tegul parduoda vietoi alaus...Ir dar tegul pasiulo Bavarijai ant Octoberfest bananus vietoi alaus. Geras biznis ir visi sveiki.Jug ležuvis ilgas o protas trumpas.

Vytas

Vytas portretas
Manyčiau, geriausias variantas apsieiti be jūros šventės. negaus babkių į biudžetą

Ech...

Ech... portretas
Man asmeniskai vienodai bus alaus sventej ar nebus... Bet vat, kad uzdraudus alkoholi nukentes pati svente kaip renginys tai faktas... Vien ka reiskia netekti svyturio alaus daryklos paramos... Daug renginiu remdavo sventes mecenatas, tad jei ji pasitrauktu, pajus visi. Kas negali be alkoholio svest, prisilaks pries izengdami i Klaipedos senamiesti... O visi blaivininkai po sventes skusis skurdzia renginiu programa...
VISI KOMENTARAI 31

Galerijos

Daugiau straipsnių