- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tūkstančius televizijos žiūrovų sutraukiantis šiuo metu demonstruojamas šou "Delfinai ir žvaigždės" linksmina ne visus. Gyvūnų teisių gynėjai ketina kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų, ar nėra pažeidžiamos gyvūnų teisės – esą delfinai išnaudojami pelnui didinti.
Įžvelgia išnaudojimą
Okeanologiją studijavęs ir įvairiuose pasaulio kampeliuose projektuose dalyvavęs klaipėdietis stoja prieš tokius šou ir teigia, kad tai tėra tik gyvūnų kankinimas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas laikosi šiuo metu visoje ES plintančio požiūrio, kad laikui bėgant tokio tipo, kaip yra uostamiestyje, delfinariumų neturėtų likti visoje Europoje.
Žaliųjų stipriai puoselėjama idėja net braunasi į Europos Parlamentą. Tikimasi, kad pavyks įteisinti direktyvą, kuri uždraus nelaisvėje veisti šiuos intelektualius žinduolius.
Pats A.Lukas tikino, kad delfinų ir banginių gyvenseną teko patyrinėti laisvės sąlygomis ir jam sunku suprasti, kodėl tie socialūs gyvūnai yra išnaudojami pramoginiams šou.
"Požiūris į jūros žinduolius keičiasi visame pasaulyje. JAV, kuri buvo pirmoji išpopuliarinusi delfinų ir orkų šou, atsisako šios idėjos ir uždaro tokius savo delfinariumus. Nes šou rengėjai buvo įspeisti į kampą pačių šou žiūrovų, kurie piktinosi renginiu", – kalbėjo A.Lukas.
Delfinariumų atsisako ir Vokietija, Švedija, kitos šalys.
"Lietuva yra jūrinė valstybė, tačiau ji tokių žinduolių neturi. Žmonės šių gyvūnų nepažįsta, nieko apie juos neišmano, taigi jais lengva manipuliuoti, todėl lietuviai tokiuose šou neįžvelgia nieko blogo", – nuomonę išsakė klaipėdietis.
Griauna mitą
A.Lukas įsitikinęs, kad bet kurio gyvūno gyvensena nelaisvėje yra kančia ir pragaras, ten nieko džiaugsmingo nėra.
"Dažniausiai mano oponentai aiškina, kad dauguma šių gyvūnų yra gimę nelaisvėje. Esą nieko blogo, kad jie dresuojami, o tiksliau – jie kažkam neša pelną už savo pasirodymus. Šioje veikloje nėra jokios edukacijos, tai tik pigus šou pinigams uždirbti. O delfinai yra tik priemonė tai daryti. Tai yra barbariška. Aš siekiu, kad Jūrų muziejus nustotų rengti šiuos šou, tegul jie užsiima tuo, kuo dera užsiimti muziejui", – kalbėjo gyvūnų mylėtojas.
A.Lukas pasakojo, kad magistro darbą apie ruožuotuosius banginius jam teko rašyti Švedijos universitete, kur populiarėja visai kitoks požiūrius į jūros žinduolius.
"Teko dirbti delfinų ir banginių stebėjimo kompanijose Portugalijoje ir banginius stebėti Azorų salose. Šiek tiek dirbau su naftos kompanijomis Brazilijoje. Pasaulyje pilna mokslinių straipsnių apie tai, kad nelaisvėje dresuojamų delfinų sveikatos būklė yra labai prasta, jų imunitetas – silpnas, todėl gyvūnai pumpuojami įvairiausiais vaistais, vitaminais, kad tik galėtų atlikti triukus", – pastebėjo A.Lukas.
Kritikuoja terapiją
A.Lukas kritikavo net ir naujai rekonstruotą delfinariumo baseiną.
"Tokioje mažoje erdvėje delfinai gyvena dešimtis metų. Aš nematau čia nieko džiaugsmingo, tik niekas nenori apie tai kalbėti. Teisinės sistemos Lietuvoje nepakeis, nes patys lietuviai neturi supratimo apie delfinus, jie apie šiuos gyvūnus išmano lygiai tiek, kiek parodoma per TV šou", – akcentavo A.Lukas.
Pasak klaipėdiečio, jam didelių klausimų kelia išpopuliarinta delfinų terapija.
"Nėra jokių moksliškai patikimų duomenų, kad delfinų terapija padėtų psichosomatinėmis lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, autistams. Tai yra tik didelis "piaras" ir geri pinigai. Delfinai gydo vaikus tiek pat, kiek bendravimas su paprastais šunimis. Tai tėra gerų emocijų dozė", – rėžė A.Lukas.
Žada pradėti procesą
Klaipėdiečiui antrino ir gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.
"Aš esu bendravusi su autizmu sergančio vaiko mama, kuri patvirtino, kad delfinų terapijos poveikis yra labai trumpalaikis. Tačiau valanda šios terapijos vaiko tėvams kainuodavo beveik 60 eurų. Mano manymu, tai yra šventvagiška. Imti pinigus, krautis pelną tokių nuskriaustų žmonių sąskaita yra amoralu", – nuomonę išsakė B.Kymantaitė.
Ji pabrėžė, jog ketina kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų, ar nėra delfinai išnaudojami šou rengėjų.
"Tai, ką daro muziejus, visiškai nėra švietėjiška veikla. Tai, ką mato žiūrovai, delfinams nėra būdinga. Jie laisvėje nešokinėja salto ir joks žmogus ant jo nugaros neplaukioja. Šis šou tėra komercija, pinigų uždirbimas", – teigė B.Kymantaitė.
Vandens kokybei – dėmesys
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikino, kad žaliųjų argumentus apie delfinariume neva kankinamus delfinus girdi ne pirmą kartą.
"Žalieji atstovauja vienai nuomonei, o mes esame tie, kurie turime šiuos gyvūnus ir stengiamės jiems sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas. Visa tai yra požiūrio klausimas", – kalbėjo O.Žalienė.
Muziejaus direktorė tikino, kad po rekonstrukcijos delfinų gyvenimo sąlygos itin pasikeitė.
"Vanduo visame delfinariume pasikeičia per keturias valandas. Tai yra 6,5 tūkst. kubinių metrų. Švara užtikrinama. Turime keturių lygių filtravimo sistemas – smėlio, ultravioletinių spindulių, ozono ir chloravimo. Turime biologinius filtrus, kitaip vadinamus baltymų išputotojais. Jie šalina organiką, gyvūnų išmatas", – aiškino O.Žalienė.
Neprašo sveikatos pažymų
Žaliųjų argumentus, kad socialiais vadinami gyvūnai tokių šou metu yra kankinami, O.Žalienė atrėmė aiškindama, jog delfinai yra linkę bendrauti.
"Šiems gyvūnams reikia užsiėmimų, jiems reikia kompanijos, aktyvumo. Gyvendami jūroje jie nuolat juda, todėl mūsų uždavinys – palaikyti fizinį ir emocinį aktyvumą", – tikino O.Žalienė.
Gyvūnų teisių gynėjai pabrėžia, kad per didelis žmonių srautas kaip tik gali susargdinti gyvūnus, esą atsiranda galimybė užsikrėsti ligomis.
Televizijos šou dalyvių delfinų prižiūrėtojai neprašo pristatyti specialių sveikatos pažymų.
"Mes informuojame apie higieną, švarą ir ligas. Sergantys žmonės nėra įleidžiami. Dalyviai dėvi hidrokostiumus, kurie dezinfekuojami. Moterys naudoja tik vandeniui atsparią kosmetiką", – kalbėjo muziejaus direktorė.
O.Žalienė patikino, kad didžioji dauguma šiuo metu uostamiestyje gyvenančių delfinų yra gimę Klaipėdoje. Tik trys atgabenti iš kitų delfinariumų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis8
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai9
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...