Dėl Dangės skvero rekonstrukcijos – sumaištis

Užkliuvo net tikintiesiems

Į viešą projekto pristatymą pirmadienio vakarą atėjo įvairių uostamiesčio bendruomenių, organizacijų atstovai, politikai.

Mamoms neįtinka esą neišspręstas saugumo prie upės klausimas, "žaliesiems" – kertami medžiai, architektai suabejojo idėjos originalumu, istorikams pritrūko istorinių motyvų.

Kritikos projektuotojams pažėrė ir tikinčiųjų bendruomenės atstovai, susirūpinę, kad bus perkeltas skvero pradžioje esantis kryžius, kurį tiek metų prižiūrėjo.

Dangės krantinių, jos prieigų ir skvero projektavimo darbus atliko dvi bendrovės: "Hidrosfera" ir "ICS projectus group". Pastarosios vadovas Algirdas Alijošius tvirtino, kad rengiant projektą pagrindinis specialistų tikslas ir buvo išsaugoti gamtą, istorinę atmintį, tariantis su miesto bendruomenėmis ir pristatant gyventojams planuojamus pokyčius.

"Pastaruosius du mėnesius nemažai teko dirbti su žmonėmis, kuriems Klaipėda labai rūpi. Susitikome su daugiau nei 40 aktyvių miestiečių. Apie 70 proc. pasiūlytų minčių ir idėjų įgyvendinome. Žinoma, visiems, matyt, neįtiksi", – kalbėjo A.Alijošius.

Beveik 6 mln. eurų

Ruošiamasi sutvarkyti Dangės upės krantinę (420 m) nuo Biržos tilto iki Bastionų gatvės, Dangės skverą su fontanu, pakeisti šaligatvių dangas, įrengti mažosios architektūros elementų, vaikų žaidimo aikštelę, žaliąsias zonas.

"ICS projectus group" vizualizacija

"Kalbame apie gana jautrią vietą, kurios pokyčių žmonės laukė daugybę metų. Darbus planuojame pradėti jau kitais metais. Norėtųsi nevėluoti", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Skvero projektavimo konkursas buvo vykdomas ekonominio naudingumo principu – 60 proc. konkursinių balsų nulėmė idėja, 40 proc. – kaina.

"Visus savo svarbiausius projektus pastaruoju metu perkame būtent ekonominio naudingumo būdu. Stengiamės nesirinkti pigiausio varianto, nes už pigiausią kainą niekada nenusipirksi geriausio daikto", – aiškino S.Budinas.

Sąmatinė projekto vertė siekia 5,9 mln. eurų, iš Europos Sąjungos fondų tikimasi gauti apie 3,4 mln. eurų.

Medžių be reikalo nekirs

Anot "ICS projectus group" vadovo, Dangės skveras taps išskirtiniu miesto bendruomenės parku, kuriame vaikštinėti ir grožėtis kraštovaizdžiu galės klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Skveras bus dedikuotas Lietuvos šimtmečiui ir atspindės šių laikų ir istorinio paveldo sandūrą.

Anot projektuotojų atstovo, uostamiesčio mokslininkai parinko svarbiausias ir reikšmingiausias valstybės šimtmečio datas Klaipėdai.

Datų takas bus apšviestas, jame išraižyti įvykiai, realūs vaizdai, atspindėsiantys tam tikrą laikotarpį.

"Vienas svarbiausių momentų – istorinės atminties laiko juosta, nes parkas yra dedikuojamas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kaip nuo 1918-ųjų iki šio amžiaus kito Klaipėda. Pasiūlėme ir menų krantinę bei šeimos laisvalaikiui skirtas zonas", – pasakojo A.Alijošius.

Direktoriaus žodžiais, žalioji zona nebus mažinama, ruošiamasi kirsti tik ligotus medžius, tokių yra 16. Dar penkis medžius ir du krūmus teks pašalinti dėl numatytų projekto sprendinių. Tačiau bus pasodinti nauji – 56 medžiai.

"Norisi kiekvieną medelį, krūmelį išsaugoti, todėl priėmėme sprendimą perkelti du medžius į kitą vietą: vieną sidabrinę eglę, kurios nekilo ranka "nurašyti" ir prie tilto augantį labai gražų krūmą. Tai gana jauni augalai, todėl dėl prigijimo naujoje vietoje nekils problemų", – tikino A.Alijošius.

Tėvai liko neišgirsti?

Pasitarus su uostamiesčio menininkais, nuspręsta, kad menų krantinėje atsiras amfiteatrinė zona, šalia fontano bus įrengta didelė scena, kur vyks įvairūs renginiai, jaunųjų menininkų pasirodymai.

"ICS projectus group" vizualizacija

Esą jei menų ir muzikos erdvė veiks nuolat, parkas taps patrauklus visus metus ir vietos gyventojams, ir turistams. Taip pat numatytos vietos kavinėms.

Dėl saugumo tėvų su vaikais zonoje bus suformuotos kalvelės.

Įrengus projekcinį-dinaminį fontaną, aplinka taps patrauklesnė įvairaus amžiaus žmonėms bei atliks informacinę funkciją.

Išklausiusi pranešimą Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė audrinosi, esą vienintelis tėvų prašymas – saugios krantinės – nebuvo patenkintas.

"Mus, tėvelius, labiausiai neramina nesaugios krantinės. Įsitikinome, kad jos tokios ir liks. Nors investuojama labai daug pinigų, kalbamos gražios pasakos apie aptvertus kalnelius, neva tėvai galės ilsėtis, gulėti, o vaikai tuo metu šokinės į Dangę. Negi ir šį kartą nebūsime išgirsti? Jau keturi metai apie tai kalbame, tėvai bijo eiti prie upės su vaikais, nes tai yra nesaugu", – dėstė pirmininkė.

Architektai pasipiktinę

"Nuliūdinsiu jus, bet man tai primena 2005-ųjų Basanavičiaus gatvės konkursą Palangoje. Tokio nuviliančio objekto aš dar nesu matęs. Jeigu mes jį realizuosime, bus labai liūdna, gaila kolegų įdėto darbo", – į vatą nevyniojo architektas Edmundas Benetis.

Nuliūdinsiu jus, bet man tai primena 2005-ųjų Basanavičiaus gatvės konkursą Palangoje.

A.Alijošius šią pastabą pavadino proletariška demagogija.

Istorikas Dainius Elertas kėlė miesto tapatybės klausimą.

"Viskas gražu, tokį pat skverą mes galėtume pamatyti Ukmergėje, Kretingoje, galbūt Balbieriškyje. Netgi užsienyje. Minėtos detalės yra universalios, medinių krantinių pilna Skandinavijos šalyse. Norėčiau priminti, kad ši vieta yra miesto skaudulys, nes iš tiesų susiformavo kaip randas, sunaikinta urbanistinė struktūra ir čia mes nematome jokio priminimo apie buvusį užstatymą. Šimtmečio juosta nieko nekeičia, kurgi tas tapatumas?" – klausė D.Elertas.

Klaipėdos regionine architektūros tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas piktinosi, kad rengiant projektą nebuvo bendraujama su architektų bendruomene.

Aštrių pastabų turėjo ir dizaineris Kęstutis Mickevičius, jo žodžiais, kol kas neverta nė kalbėti apie projekto realizavimą, nes "matosi elementarios klaidos".

Klaipėdoje bėda ta, kad dizainerio darbą gali atlikti bet kas.

"Klaipėdoje bėda ta, kad dizainerio darbą gali atlikti bet kas, vis dėlto tai yra profesija ir egzistuoja tam tikros taisyklės", – dėstė K.Mickevičius.

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė iš pristatymo išeinančių klaipėdiečių prašė pasirašyti, jei šie nepritaria rekonstrukcijos sprendiniams. Miesto valdžios politikė reikalaus sustabdyti projektą ir skelbti naują – viešą konkursą.

Vis dėlto vargu ar valdžios planai keisis. Netrukus, gavusi statybų leidimą, savivaldybė skelbs konkursą rangos darbams. Planuojama, kad per dvejus metu pavys užbaigti rekonstrukciją.