D. Mačiūtę tobulėti verčia mokiniai

Klaipėdoje gimusios ir augusios profesionalios sportininkės, karatė kiokušin klubo "Okinava" prezidentės Dianos Mačiūtės stiprybė – užsispyrimas ir patirtis. Savo pergalėmis miestą garsinanti moteris yra Europos aukso ir sidabro medalių laimėtoja, pasaulio taurės prizininkė. Dabar D.Mačiūtė geru pavyzdžiu stengiasi užkrėsti savo auklėtinius.

Apie darbą

Mėgstama veikla yra pasiglemžusi kone visą D.Mačiūtės laiką. Energijos nestokojanti moteris kasdien sukasi apie du šimtus narių vienijančiame karatė kiokušin klube "Okinava".

"Sportas "veža". Kai dėl patinkamo darbo skraidai padebesiais, tavęs negali "nusodinti" nuosmukiai ar kliūtys. Tuomet jokie iššūkiai nebaisūs", – šypsojosi pašnekovė.

"Mano auklėtiniai išsibarstę po įvairius Lietuvos miestus, yra Europos prizininkai ir čempionai. Kai žvilgteliu atgal, pati nustembu, kiek daug jų yra. Šiuo metu jauniausias – 3,5 metų, itin talentingas vaikas, jau dabar dėvi kimono, dalyvauja parodomosiose programose. Apskritai mokinių neskirstome pagal gabumus, svarbiausia – pagarba mokytojui, o viso kito – taktikos ir fizinių dalykų – anksčiau ar vėliau išmoksta visi", – kalbėjo vaikų šurmulyje paskendusi klaipėdietė.

Moteris jaučia pareigą auklėtiniams rodyti geriausią pavyzdį, todėl nepailsdama gerina savo sportinius rezultatus. Prieš dvejus metus į Metų klaipėdietės titulą pretendavusi D.Mačiūtė entuziastingai kalbėjo apie norą patekti į Japonijoje rengiamą absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionatą, kuris dar vadinamas karatė olimpiada. Šios varžybos vyksta kas ketverius metus, o į jas suvažiuoja pagarsėję karatė sporto meistrai. Pernai spalį D.Mačiūtė įgyvendino aštuonerius metus siektą svajonę ir, surinkusi reikiamą reitingo balų skaičių, nuvyko į Japoniją.

Praėjusieji metai sportininkei buvo ypatingi dar ir todėl, kad klaipėdietė baigė sporto vadybos studijas ir įgijo pedagogo kvalifikaciją Šiaulių universitete. Tai trečiasis D.Mačiūtės bakalauro diplomas. Iki tol ji krimto verslo administravimo, vadybos mokslus. "Sausio mėnesį atsiėmiau diplomą. Nuo šiol oficialiai esu mokytoja", – džiaugsmo neslėpė pašnekovė. Paklausta, kaip visur spėja, trenerė netuščiažodžiavo: "Kol turi veiklos, turi ir laiko".

D.Mačiūtė pripažįsta, kad jos atstovaujama sporto šaka mūsų šalyje – specifinė, tačiau ją išmėginę jaunuoliai greitai susidomi, ima mėgautis procesu. "Kovos meno pagrindą sudaro psichologija. Gali būti stiprus fiziškai, bet, užlipęs ant tatamio, jaustis silpnai. Jei tave sukaustys įtampa ir baimė, nieko nepadarysi. Reikia susitaikyti ir išmokti kontroliuoti savo jausmus, o adrenalinas mus stumia tik į priekį", – kalbėjo pašnekovė.

Pernai Belgijoje pademonstravusi aukštą meistriškumą ir fizinę ištvermę, ji išlaikė 4 DAN egzaminą. Pasiruošti varžyboms padėjo sunkiaatletis Edvardas Šauklys. "Tai nuostabus žmogus, kuris privertė patikėti, jog žmogaus galios yra beribės. Maniau, kad jau esu pasiekusi viršūnę, tačiau tobulėti dar yra kur. Taip pat daug gerų patarimų davė Ričardas Poška, su kuriuo bendraujame apie penkerius metus. Tačiau savo, kaip sportininkės, etapą jau baigiu – pasiekiau viską, ką buvau užsibrėžusi. Dabar norisi matyti geriausius savo ugdytinių rezultatus", – sakė klaipėdietė.

D.Mačiūtė atviravo anksčiau negalvojusi apie mokytojo profesiją, tačiau taip jau susiklostė, kad dirbti su vaikais pradėjo būdama labai jauna – šešiolikos. "Manęs niekas neklausydavo, todėl labai pykau, verkiau. Kadangi trūko trenerių, nebuvo kur dėtis. Mokytojo darbas atrodė labai sunkus, o dabar negaliu gyventi be vaikų. Jų ugdymas – nuostabiausias dalykas mano gyvenime", – šypsojosi trenerė.

Moteris taip pamėgo darbą su vaikais, kad uostamiestyje įkūrė sporto klubą vienos Japonijos salos pavadinimu "Okinava": "Koncentruojamės ne tik į sportą, bet ir į neformalųjį ugdymą, organizuojame stovyklas, varžybas, diržų kvalifikacijos kėlimo egzaminus. Mokiniai – mano tikslas, noriu, kad jie siektų savo svajonių. Kvėpuoju jiems už nugaros, patariu, sergu, palaikau".

Apie šeimą

Šeima D.Mačiūtė vadina savo mamą ir tėtį bei trejais metais jaunesnį brolį Mantą. Taip pat ir savo auklėtinius, kuriems atiduoda didžiąją dalį laiko.

"Tėvai gyvena ir dirba Klaipėdoje, nors yra išsiskyrę, tačiau sutariame, bendraujame. Džiaugiuosi, kad pavyksta visiems susirinkti per šventes, gimtadienius. Žinoma, norėtųsi daugiau laiko praleisti drauge. Tokias akimirkas labai vertinu ir branginu. Gal ir banaliai skamba, tačiau šeima man yra vertybė. Ir ne statusas, o ryšys", – požiūrį dėstė D.Mačiūtė.

Apie pomėgius

Moterį žavi uostamiesčio gamta, dar ji užsiminė mėgstanti poilsį su filosofine knyga rankose. "Man užtenka netoli esančio ramybės lopinėlio – pušų, kopų, bangų, molo. Gamtos man reikia tam, kad kitur ir kitaip save pajusčiau – ten, kur tylu, kur nėra triukšmo. Patinka kelionės, tačiau dažniausiai svečiose šalyse lankomės sportiniais tikslais. Dėl varžybų esame apkeliavę kone visą pasaulį. Tačiau, kai važiuoji dėl sporto, tai ir galvoji apie sportą", – sakė klaipėdietė.

Taip pat tyliai prasitaria esanti saldumynų "maniakė": "Turbūt galėčiau valgyti tik skanumynus ir nieko daugiau. Bet turiu valios, todėl besiruošdama varžyboms stengiuosi maitintis saikingai.