Atskleis piliavietės ateities šydą

Miestiečiai kviečiami aktyviai dalyvauti Klaipėdos pilies konferencijoje. Jos metu bus svarstoma, kaip toliau vystyti piliavietės atnaujinimo projektą. Renginio dalyviai ne tik išgirs kitų šalių miestų patirtį, atnaujinant paveldo objektus, bet ir galės virtualiai pasivaikščioti po „atstatytą“ Klaipėdos pilį.

Aiškinsis atkūrimo galimybes

Kuria kryptimi toliau vystyti piliavietės atnaujinimo projektą, kaip atstatyti pilį ir kokia veikla turėtų čia vykti, bus bandoma atsakyti kitą savaitę – trečiadienį ir ketvirtadienį – vyksiančios konferencijos metu.

Renginys Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje ir Pilies muziejuje pirmąją dieną prasidės 9, o antrąją – 8.30 val.

Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė pabrėžė, kad ši konferencija nėra mokslinė ar apžvalginė.

„Renginio metu siekiama išdiskutuoti tolimesnes pilies vystymo perspektyvas iš įvairių pusių. Patirtimi dalinsis ir svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos“, – tvirtino vyriausioji specialistė.

Konferencijos metu bus išanalizuota ES partnerių geroji patirtis, vystant istorinių vietovių ar kultūros paveldo objektų projektus. Taip pat pristatytas Klaipėdos pilies projektas nekilnojamo turto vystytojams, verslui.

R.Švelniūtė pasakojo, kad, sudarinėjant konferencijos programą, pirmiausia siekta išsiaiškinti kultūros paveldo atkūrimo galimybes Lietuvoje: teisinę bazę, reikalavimus, politiką, finansavimo galimybes.

Tam bus skirta pirma konferencijos dalis. Pristatyti numatyta ir tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius kultūros paveldo objektų atkūrimą.

Situaciją apžvelgs Kultūros ministerijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai.

Surengs virtualią ekskursiją

Pirmojoje konferencijos dalyje įmonė „Uostamiesčio projektai“ pristatys ir Klaipėdos pilies 3D modelį. R.Švelniūtė pasakojo, kad susirinkusieji galės pamatyti, kai atstatyta pilis atrodytų iš įvairių miesto vietų, pusių. Virtualiai bus galima ir pasivaikščioti ir po objekto vidų, kiemą.

Popietinės sesijos pagrindinis tikslas – apžvelgti, kaip pilys panaudojamos Europoje. Architektas Algirdas Kaušpėdas pristatys Vilniaus Aukštutinės pilies, kitų pilių atkūrimo klausimus.

Šios dalies metu numatyta atskleisti, ką reikia daryti, kad pilyje sėkmingai veiktų viešbutis. Bus pateikti Europos pavyzdžiai.

Anot R.Švelniūtės, susidomėjimo turėtų sulaukti Ščecino savivaldybės architekto pranešimas.

Šis miestas vykdo įdomų projektą – naujam gyvenimui siekjia prikelti apleistą istorinę teritoriją. Susirinkusiems pranešėjas pristatys, kaip sekasi atkurti istorinį kvartą, su kokiais rūpesčiais susiduriama, kokie reikalavimai keliami.

Pirma konferencijos diena bus užbaigta pranešimu, ar, atkuriant piliavietę, įmanoma viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystė. Bus pateikta Lietuvos patirtis.

„Miestas savo jėgomis nėra pajėgus atstatyti pilies. Mums reikės pagalbos. Tad norime įtraukti ir verslo atstovus“, – pasakojo vyriausioji specialistė.

Pavertė moderniu muziejumi

Antroji konferencijos diena skirta konkrečių pavyzdžių analizavimui. Ji prasidės Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kuris įsikūręs piliavietėje, direktoriaus dr. Jono Genio pranešimu apie jų patirtį ir perspektyvas.

Taip pat bus galima išgirsti, kaip išnaudota Panemunės pilis, sekėsi atkurti Daugpilio tvirtovę. Savo patirtimi apie nacionalinio muziejaus projektą dalinsis Ščecino atstovai.

„Šio miesto patirtis labai įdomi. Jie pasirinko įrengti modernų muziejų, o ne atstatyti pilį. Sužinosime, kokias ten veiklas jie vykdo“, – komentavo vyriausioji specialistė.

Ši konferencijos dalis bus užbaigta pranešimu apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę vystant viešuosius projektus. Jo metu bus pateikta informacija, kaip savivaldybė turėtų pasiruošti, kokius namų darbus atlikti, norėdama įgyvendinti piliavietės projektą kartu su verslu.

Vyks ir trys diskusijos. Atskirose grupėse diskutuos skirtingų sričių specialistai.

Kultūros ir turizmo atstovų grupė svarstys, kaip Klaipėdos pilį būtų galima pritaikyti miesto ir regiono kultūros, turizmo ir reprezentaciniams poreikiams.

Architektai, urbanistai ir kultūros paveldo atstovai diskutuos, ar reikia atkurti pilį, ar atstatyti, koks šio objekto vaidmuo miesto ir regiono vystymo kontekste.

Verslo ir regiono savivaldybės atstovų grupė kalbės apie viešojo ir privataus sektoriaus projektus, kokias idėjas verslas norėtų įgyvendinti Klaipėdos pilyje.

Visų diskusijų rezultatai bus pristatyti po pietų.

„Tikimės, kad konferencijos metu kils naujų idėjų, kaip reikėtų vystyti piliavietės atnaujinimo projektą“, – tvirtino vyriausioji specialistė.

Pilį atstatys miestiečiams

Konferencijos pabaigoje bus pristatyti Pilies hakatono – 36 valandų renginio, kurio tikslas – sukurti naujomis technologijomis grįstus, lankytojus įtraukiančius projektus Klaipėdos miestui, piliai ir Pilies muziejui, rezultatai. Pastarasis vyks savaitgalį Kultūros fabrike.

Kelių dienų dirbtuvėse dalyviai kviečiami sukurti technologijų įrankio tokio kaip mobiliosios aplikacijos, virtuali realybė, multimedija, edukacinės, interaktyvios programos prototipą konkrečiai problemai spręsti – kultūrinio turizmo ir paveldo rinkodaros srityje.

R.Švelniūtė klaipėdiečius kvietė aktyviai dalyvauti kitą savaitę vyksiančioje Pilies konferencijoje. Norintiems dalyvauti registruotis iš anksto nereikia.

„Labai svarbu, kad miestiečiai dalyvautų renginyje, išsakytų savo nuomonę, pastebėjimus. Juk būtent jiems ir norima atstatyti pilį. Jei miestiečiams nereikės šio objekto, vadinasi jo nereikės niekam – nei turistams, nei kažkam kitam“, – pabrėžė vyriausioji specialistė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klaipėdskas

Klaipėdskas portretas
diskusija su miestiečiais- arba bedarbiais arba atostšogaujančiais...9 ir 8.30... vamzdėc.

L.

L. portretas
Nuostabu

Klp

Klp portretas
Pirma akropolį nugriaukit korumpuoti liberastai
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar verta žymėti senjorų mašinas?
    Ar verta žymėti senjorų mašinas?

    Vienas Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys siūlo naujovę – visoje Lietuvoje specialiais rudos spalvos klevo ženklais pradėti ženklinti senjorų vairuojamus automobilius. Alytaus miesto Saugaus eismo komisijos nario Sauliaus Janulevičiaus nuo...

    28
  • Smiltynės keltų krantinės bus su rampomis
    Smiltynės keltų krantinės bus su rampomis

    Rengiamasi rekonstruoti Smiltynės keltų krantines. ...

  • Smarkiai populiarėja elektriniai keltai
    Smarkiai populiarėja elektriniai keltai

    Įvertinta dvejus metus Norvegijoje naudojamo elektrinio kelto „Ampere“ nauda. ...

    1
  • Buriavimo ateitis – uosto pažaduose
    Buriavimo ateitis – uosto pažaduose

    Ar Klaipėda taps Lietuvos buriavimo sostine ir aplenks Kauną priklauso nuo Uosto direkcijos pažadų kuo greičiau pastatyti pramoginių laivų prieplauką už Kiaulės Nugaros. ...

    1
  • Šokėjų kovose triumfavo „Neptūno“ palaikymo komanda
    Šokėjų kovose triumfavo „Neptūno“ palaikymo komanda

    Savos sienos padėjo – „Betsafe–Šokėjų kovose“, kurios vyko Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, Klaipėdos „Neptūno“ šokėjos finale nugalėjo praėjusių metų čempiones – Kauno „...

    1
  • Vasaris dar parodys dantis
    Vasaris dar parodys dantis

    Besibaigianti žiema atsitraukti neketina. Sinoptikai prognozuoja šalčius, kurie nuo rytojaus apims visą Lietuvą, taip pat ir pajūrį. ...

  • Vertins Uosto direkcijos darbuotojus
    Vertins Uosto direkcijos darbuotojus

    Ekspertų bendrovė „Hay Group“ iš Vilniaus vertins Uosto direkcijos pareigybių klasifikavimą. ...

    2
  • Draugiška aplinka kitokiam jaunuoliui ir įtraukimas į darbo rinką per meną
    Draugiška aplinka kitokiam jaunuoliui ir įtraukimas į darbo rinką per meną

    Šiandien Lietuvoje dar tik mokomės suprasti kitokį asmenį, gerbti kiekvieno individualumą bei dirbti, mokytis ir bendrauti su specialius poreikius turinčiais žmonėmis. Įvairovės visuomenėje asmenys su specialiais poreikiais nėra izoliuojami n...

  • V. Kovalenka – keturių kariuomenių karys
    V. Kovalenka – keturių kariuomenių karys

    Žmogus, kuris per minutę gali perskaityti pusę tūkstančio ar net daugiau žodžių, kurio apsiskaitymas ne kartą jam lėmė keistų sutapimų. Dar daugybe paradoksaliai skambančių apibūdinimų galima būtų pristatyti ne vieną dešimtmetį Klai...

    4
  • Laive – „zampolitų“ šmėkla
    Laive – „zampolitų“ šmėkla

    Daugybę buvusių jūrininkų kausto baimė, kad vieną dieną viešumoje pasirodys pranešimas, jog jie buvo KGB agentai. Tokia baimė kilo, kai buvo pranešta apie garsaus aktoriaus ir ne mažiau garsaus muziko bendradarbiavimą su KGB. Buv...

    15
Daugiau straipsnių