Atšilus orui daugėja avarijų daugiabučių nuotekų tinkluose

Daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės "Mano būstas" avarinė tarnyba per mėnesį sulaukia per 2 tūkst. iškvietimų, kurių daugumą sudaro pranešimai apie nuotekų sistemų gedimus. Tokių avarijų ypač padaugėja dabar, kai šaltasis sezonas jau eina į pabaigą.

Nespėjus laiku likviduoti avarijų nuotekų tinkluose, gyventojai patirtų šimtus ar net tūkstančius eurų siekiančių nuostolių.

"Mano būsto" avarinės tarnybos ekipažai, vykstantys likviduoti gedimų daugiabučiuose namuose, daugiausia iškvietimų sulaukia balandžio bei spalio mėnesiais. Tai lemia besikeičiančios oro sąlygos.

Atšilus orams daugiausia iškvietimų būna dėl kanalizacijos ir vandentiekio gedimų, o rudens viduryje – dėl avarijų šildymo sistemose.

Daugelyje Lietuvos miestų veikianti "Mano būsto" avarinė tarnyba per metus gauna beveik 26 tūkst. iškvietimų. Per mėnesį gelbėti gyventojų turto įmonės specialistai vidutiniškai vyksta 2 166 kartus – 71 kartą per dieną arba 3 kartus per valandą. Nors dėl didelės gyventojų pranešimų apie gedimus apimties pasitaiko vėlavimų, daugiau kaip pagal 87 proc. iškvietimų avarinės tarnybos ekipažai atvyksta laiku.

Bendrovės "Mano būstas" Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė patvirtino, kad pavasarį dažniausiai tenka tvarkyti užsikimšusią kanalizaciją, remontuoti elektros bei vandentiekio sistemas.

"Po žiemos daugiausia avarijų fiksuojama nuotekų sistemoje (39 proc. visų avarijų), toliau – avarijos elektros sistemoje (31 proc.), vandentiekio sistemoje (27 proc.). Šaltuoju metu nuotekų sistemoje avarijų skaičius sudaro 31 proc. visų avarijų, elektros sistemoje – 28 proc., vandentiekio – 22 proc.", – statistiką vardijo V.Žvikienė.

Savo ruožtu "Mano būsto" Daugiabučių namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys konstatavo, jog balandžio mėnesį nemažai avarinių iškvietimų įmonė sulaukia dėl užlietų rūsių bei patalpų, kurios įrengtos cokoliniuose aukštuose.

Be to, užliejimai fiksuojami ir dėl pavasarinio lietaus, kai miestų nuotekų sistemos nespėja susidoroti su dideliu kritulių kiekiu.

"Kai tik vandens lygis upėse pakyla, žemiau jų lygio įrengtos patalpos neretai yra užliejamos. Seniau tokių atvejų būdavo išties daug, o pastaruoju metu jų pasitaiko mažiau, nes rizikos zonoje esančiose patalpose, kanalizacijos sistemose montuojame atbulinius vožtuvus, kurie padeda išvengti panašių incidentų. Nepaisant to, pavasaris avarinės tarnybos ekipažams yra įtemptas laikotarpis", – pasakojo M.Genys.

Jeigu sutriktų avarinės tarnybos darbas arba gyventojai neturėtų galimybės sulaukti pagalbos 24 val. per parą, įvykus gedimams vandentiekio ar kanalizacijos sistemose, būstų savininkai patirtų nemenkus finansinius nuostolius.

Turto draudimo specialistų skaičiavimu, vidutinė žala būstui dėl užliejimo Lietuvoje siekia apie 306 eurus, nors yra buvę atvejų, kai ji buvo įvertinta 10, 15 ar 20 tūkst. eurų.

M.Genys neabejoja – jei avarinė tarnyba tinkamai neatliktų savo misijos, gyventojų nuostoliai augtų geometrine progresija.

"Įsivaizduokite, kokią finansinę ir moralinę žalą patirtų gyventojai, jei nepavyktų laiku sustabdyti lauk besiveržiančios kanalizacijos arba suremontuoti trūkusio vandentiekio vamzdžio. Pasekmės būtų tikrai liūdnos. Todėl mūsų avarinės tarnybos, budinčios 24 val. per parą, 365 dienas per metus, pagrindinė užduotis jau daug metų išlieka ta pati – laiku ir profesionaliai suteikti pagalbą daugiabučių namų gyventojams", – akcentavo M.Genys.