Atliekas rūšiuoti verta

  • Teksto dydis:

Man vis dar neaišku, kodėl turėčiau rūšiuoti šiukšles, jeigu mokestis už atliekų išvežimą kiekvieną mėnesį yra vienodas ir nesikeičia nepriklausomai, kurioje miesto dalyje žmogus gyvena. Aš rūšiuoju, o kam iš to nauda? Mokesčiai nemažėja. Kita vertus, mano virtuvėje stovi keturios talpos, aš sąžiningai dedu į kiekvieną jų tai, kas priklauso: buitines atliekas, popierių, stiklą ar plastmasę. Mano kaimynas viską, kas nereikalinga, meta į vieną dėžę. Aš jaučiuosi nuskriaustas, nes patiriu nepatogumų, o apčiuopiamos naudos – ne. O gal nauda vis dėlto yra?

Ramunė Šličienė:

KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Atliekų rūšiavimas yra tiesioginė prielaida mažinti mokesčius už atliekų tvarkymą.

– Už atliekų sutvarkymą, kurias gyventojai išrūšiuoja ir sumeta į antrinių žaliavų konteinerius, kartais vadinamus varpeliais, sumoka verslininkai. Gyventojai atseikėja tik už tas atliekas, kurios patenka į komunalinių atliekų konteinerius. Todėl rūšiuoti pirmiausiai apsimoka dėl ekonominių priežasčių. Kuo mažiau atliekų išmetame į komunalinių atliekų konteinerį ir kuo daugiau jų išrūšiuojame, tuo mažiau atliekų tenka vežti į sąvartyną, o tuo pačiu sudeginti atliekų deginimo jėgainėje. Nepamirškime, kad ši paslauga yra mokama.

Be to už kiekvieną toną atliekų, patenkančią į sąvartyną, tenka valstybei sumokėti sąvartyno mokestį. Todėl kuo mažiau šiukšlių patenka į buitinių atliekų konteinerius, tuo mažiau tenka gyventojams sumokėti už komunalinių atliekų tvarkymą. Kadangi klaipėdiečiai kasmet rūšiuoja vis geriau ir išrūšiuoja daugiau antrinių žaliavų, rinkliava už atliekų sutvarkymą jiems nedidėja jau penkerius metus, nors per šį laiką ženkliai gerokai pabrango ir kuras, ir paslaugos, ir darbo užmokestis.

Tai yra ekonominė rūšiavimo nauda, bet yra ir kitas – ekologinis šio reikalo aspektas.

Atliekos, kurias gyventojai surūšiuoja dar namuose ir sumeta jas į atskirus konteinerius, būna neužterštos, jas lengva bei paprasta perdirbti.

Kai popierius ar plastiko dirbiniai išmetami į komunalinių atliekų konteinerius, jie tampa nebetinkami perdirbti. Ten jie užsiteršia kitomis atliekomis: riebalais, purvu, biologiškai skaidžiomis maisto atliekomis, ypač jeigu konteinerių turinys lyjant arba sningant sudrėksta.

Atsižvelgiant į abi priežastis, žmonės turėtų suprasti, kad rūšiuoti atliekas verta.

Kol nėra individualios atliekų apskaitos, neįmanoma kiekvienam žmogui paskaičiuoti materialinės rūšiavimo naudos. Tačiau atliekų vežėjų pateikiami duomenys leidžia teigti, kad išrūšiuojamų atliekų Klaipėdoje daugėja, o žmonių sąmoningumas didėja.

Kol kas kiekvienas klaipėdietis negali pasigirti dėl rūšiavimo jaučiantis asmeninę naudą. Reikia suprasti, kad pasaulyje kol kas kiekvienos šeimos atliekos sveriamos retoje šalyje. Atliekų svėrimo sistema yra nepaprastai brangi, tam reikia aptarnaujančio transporto bei konteinerių su ypatinga įranga. Abejotina, ar sveriant atliekas mokesčiai sumažėtų, jie kažin ar padengtų administravimo išlaidas.

Didžioji pasaulio dalis gyvena vadovaudamasi solidarumo principu.

Jeigu žmonės mato savo daugiabučių namų kiemuose perpildytus antrinių žaliavų konteinerius, turėtų skambinti į bendrovę „Ecoservice Klaipėda“ ir pranešti apie tokią situaciją. Įmonės darbuotojai įpareigoti reaguoti į panašius signalus ir ištuštinti konteinerius, net jeigu pagal grafiką tai daryti dar nenumatyta.

Laukia klausimų

Dienraštyje tęsiama rubrika „Klausk specialisto“. Į daugiausiai dėmesio sulaukiančias klaipėdiečių aktualijas atsako kompetentingi savo srities specialistai. Siųskite savo klusimus info@kl.lt ir dienraščio žurnalistai pateiks atsakymus, gautus iš miestą prižiūrinčių įmonių, paslaugų teikėjų ar atsakingų institucijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ale koki

Ale koki portretas
gudrūs!Negana kad mes už tas atliekas keletą kartų (už tas pačias)sumokam iš savo kišenės, tai dabar net 'mina ant sažinės' kad kiekvienas gyventojas jaustų pareigą tvarkyti konteinerių vietas(lyg neturėtų ką veikt) ir dar dirbti KRATCo pelnui už dyką-rūšiuoti.Visame pasaulyje šiukšlės yra prekė, tai ir pas mus turėtų iš manes tas žaliavas supirkti.Nesvarbu kam, ar išrūšiavimui ar sudeginimui,Nes vienaip ar kitaip vėl aš perku tą pačią šiukšlę - prekę, ar iš jos pagamintą šilumą..

Klaipėdietė

Klaipėdietė portretas
Buvome mes Vokietijoje, nematėme, kaip gyventojai gainioja ar seka tame name esančios krautuvėlės darbuotojus, ar jie nekrauna kartono į buitinių atliekų konteinerį. Tai tie darbuotojai žino popieriaus išvežimo grafikus ir seka, kada atvažiuos surinkimo automobilis, kad galėtų išnešti pas save sukauptas kartono dėžes, kurias prieš tai supresuoja ir supjausto... Jei darytų kitaip mokėtų DIDŽIULES baudas...

na

na portretas
aš gyvenu privačių namų kvartale ir matau,kaip surenkamos atliekos:privažiuoja mašina ir darbininkai tvarkingai iškrato konteinerių turinį,tada važiuoja prie kito namo.Prie kiekvieno namo atlieka tą patį veiksmą - vadinasi pastoviosios sąnaudos yra vienodos,ar tas namas 50 kv ,ar 200 kv.Prašau paaiškinti kodėl didesnio namo savininkai turi mokėti daugiau pastoviosios mokesčio dalies,nei mažesnio namo.Aš šiukšles rūšiuoju labai seniai,ir įdomumo dėlei svėriau nerūšiuotas atliekas - per savaitę nesusidaro nė kilogramas.Sunkiausiai sveria visokios virtuvės lupenos,tačiau aš jas kompostuoju,nemetu į bendras atliekas.Todėl manau,kad rūšiuojančių ir nerūšiuojančių mokesčiai turi skirtis
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių