Artėjant pavasariui būkime budrūs keliuose

  • Teksto dydis:

Atslūgus šalčiams ir ištirpus sniegui, automobilių vairuotojai neturėtų atsipalaiduoti. Pavojų kelia permainingi orai. Dėl drėgmės ir iš žemės nepasitraukusio įšalo susiformuoja vadinamasis juodas ledas, kurio nesimato. Šis reiškinys gali tapti tragedijos kelyje priežastimi.

Šiuo laikotarpiu vakarų Lietuvoje vyrauja permainingi orai. Dažnai lyja, lietų keičia šlapdriba ar sniegas, tvyro rūkai. Kelių dangos būna drėgnos ar šlapios, o žemė dar įšalusi, todėl naktimis ir paryčiais kelių dangos apledėja.

Tokiomis sąlygomis kelio danga gali apledėti  ir dieną net esant 5 laipsniams šilumos. Jei orai apniukę, tokio apledėjimo tikimybė mažesnė, bet pašvietus saulei ir pradėjus šilti kelio dangai, ant jos pradeda formuotis „juodasis ledas “.

Šis reiškinys, nors ir būna trumpalaikis, yra pavojingas todėl, kad jis susidaryti gali itin greitai.  Ant švarios, juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojams labai sunkiai pastebimas. Jie dažnai neįvertina situacijos, važiuoja, kaip važiavę, ir pajunta, kai automobilis jau pradeda slysti.

Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Taip bus, kol iš žemės neišeis įšalas. Kelių dangos apledėja ne visame kelyje, o tik kai kuriuose ruožuose. Pastarieji gali būti įvairaus ilgio – tęstis kelis šimtus metrų ar kelis kilometrus.

Nežinosi, kada įvažiuosi į apledėjusio kelio ruožą. Tokius staigius apledėjimus „sugaudyti“ sunku ir kelininkams. VĮ „Klaipėdos regiono keliai„ žiemos tarnybos budėtojai gauna nemažai nusiskundimų telefonu dėl kai kuriuose kelių ruožuose atsiradusio slidumo. Daugelis galvoja, kad kelininkai nieko neveikia.

Nemaloniausia klausytis priekaištų, kad jie moka mokesčius ir todėl keliai turi būti tokie kaip vasarą. Dauguma, užvaldyti pykčio ir emocijų, net nesugeba išklausyti budėtojų atsakymų. Tačiau iš tiesų į kiekvieną informaciją yra reaguojama labai rimtai ir su visa atsakomybe.

Juk nuvykti į kažkurį slidų kelio ruožą reikalingas tam tikras laiko tarpas, o nuvykus paaiškėja, jog ten jau nebeslidu.

O tokie slidžių kelio ruožų „gaudymai“ irgi kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ kviečia visus eismo dalyvius būti tolerantiškus vienus kitų atžvilgiu, nes žiemą niekada vasariškų kelių nebuvo ir nebus. Vyraujant permainingiems orams, kreipiamės ir prašome vairuotojų pasirinkti ne leistiną, o saugų greitį, važiuoti taip, lyg visada būtų slidu, ir stebėti kelio dangą. O jeigu automobilis staiga pradėjo slysti, svarbiausia – nepanikuoti. Reikėtų laikyti priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis priešinantis slydimui. Automobilius su stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia – galite švelniai
stabdyti.

Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia – reikėtų vairuoti ir pasistengti atsikratyti greičio. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ žiemos tarnyba budės iki balandžio 15 dienos ir keliai bus prižiūrimi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintą tvarką.

Pėsčiuosius ir dviratininkus dar kartą raginame pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.

Pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji ir dviratininkai, tamsiu paros metu nedėvintys šviesą atspindinčios liemenės, neprisisegę atšvaito ar dviračiuose neįrengę šviesą atspindinčių elementų, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šiuo metų laikotarpiu labai svarbu būti laiku pastebėtiems vairuotojų.

Tamsoje keliu einančius žmones vairuotojai pastebi tik automobiliui visai prie jų privažiavus (likus iki pėsčiojo apie 30 m). Turintis prisegtą atšvaitą pėsčiasis pastebimas iš 150 m atstumo.

Kai rytą ir vakare tamsu, rūkas ar apniukę, į kelią išeikite tik segėdami atšvaitus, turėdami šviečiantį žibintą, vilkėdami liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis ar turėdami kitų šviesą atspindinčių priemonių. Šeima labai daug gali padaryti savo narių saugumui: neišleisti savo artimųjų į tamsų kelią be atšvaitų, sulaikyti artimuosius nuo nederamo poelgio.

Neturėtume pamiršti, kad niekas nuo nelaimės neapsaugos taip, kaip tai
padarytumėte patys. Tačiau norisi ir pasidžiaugti išaugusiu eismo dalyvių sąmoningumu ir saugaus eismo svarbos suvokimu.

Bendros eismo dalyvių, kelininkų pastangos padėjo sumažinti skaudžių nelaimių. 2016 m. Klaipėdos regiono keliuose žuvo 10 žmonių, kai 2006 m. žuvusiųjų buvo 60. Pėsčiųjų 2016 m.  žuvo 1, o 2006 m. – 12-a. Dviratininkų 2016 m. žuvo 1, kai 2006 m. dviratininkų žuvo 7. Tai patys mažiausi žuvusiųjų skaičiai per pastaruosius  dešimt metų.

Gintaras Ramanauskas, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių