- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laivyną gerokai sumažinusi Lietuva išlieka šalimi, kuri ruošia kvalifikuotus tiek eilinius jūreivius, tiek laivavedžius ir laivų mechanikus su aukštuoju mokslu.
Diskusija apie ateitį
Vykusiose Europos profesinių gebėjimų savaitėje „Atrask savo talentą“ Klaipėdos laivininkų mokykla surengė renginių ciklą, kuris populiarino profesinį mokymą ir eilinės sudėties jūrinio sektoriaus specialybes. Ši mokykla rengia eilinės sudėties jūrininkus, kurių kvalifikacija pripažįstama daugelyje pasaulio jūrų valstybių. Po mokyklos baigimo Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrininkų rengimo ir diplomavimo skyrius išduoda tarptautinio pavyzdžio jūrinių kvalifikacijų liudijimą bei kitus būtinus jūrinius tarptautinius dokumentus.
„Vis mažiau jaunuolių renkasi eilinio jūrininko profesiją. Ji praranda prestižą. Šią tendenciją jaučiama jau seniai. Retai kada šios profesijos mokytis ateina jaunuoliai sekdami tėvo ar senelio pėdomis. Mokyklos iniciatyva kvietėme jūrinės bendruomenės atstovus, darbdavius ir kitus socialinius partnerius diskutuoti „Ar reikalingi Lietuvai kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai?“, - teigė Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorė Jūratė Cikienė. Ji akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykla siekia kaip įmanoma daugiau Lietuvos jaunuolių supažindinti su jūreivio profesija, ugdyti juos jūrine dvasia, kelti eilinio jūrininko profesijos prestižą, formuoti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės identitetą pasaulyje.
Azijos šalių konkurencija
Lietuvos saugios laivybos administracijos parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjas Vytautas Braslauskas užsiminė, kad eilinės sudėties jūrininkus Lietuvoje rengia tik dvi mokymo įstaigos - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos laivininkų mokykla. Tarp jų yra skirtumas. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla eilinės sudėties jūrininkus paruošia per mėnesį. Taikoma kursų praktika, nesuteikiama plaukiojimo praktika.
Klaipėdos laivininkų mokykloje jaunuoliai mokosi 3 metus. Čia jie budi eigos vachtoje, dalyvauja laivo inkaravimo, švartavimo, gelbėjimo valčių nuleidimo ir krovos operacijose, moka naudotis stovinčiu ir judančiu laivo takelažu, ryšių ir signalizacijos priemonėmis, atlieka laivo priežiūros darbus, dalyvauja gelbėjimo operacijose, žino jūrinio eismo taisykles, išmoksta komandas anglų kalba. Kai kurie įgyja ir platesnes jūreivio-virėjo, jūreivio-suvirintojo, laivų motoristų-elektrikų kvalifikacijas.
Eilinės sudėties jūrininkai turi būti labai gerai pasirengę. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas jūrų kapitonas Juozas Liepuonius pastebėjo, kad sunku konkuruoti pasaulio laivyne europiečiams jūreiviams su kolegomis iš trečiųjų šalių. Filipiniečiai ir kiti iš Azijos šalių darbo sutartis pasirašo net 12-ai mėnesių ir dirba už mažesnį atlyginimą. Tuo tarpu europiečių darbo sutartys sudaromos tik 4-iems mėnesiams. Bet J.Liepuonius akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykloje parengti specialistai turi privalumų, nes jie įgyja dvigubas profesijas. Tokie jūrininkai yra patrauklesni ir geba rimtai konkuruoti darbo rinkoje.
Laivyno nykimo įtaka
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pastebėjo, jog Lietuvos laivuose, o ir ES laivynų laivuose turi būti ne mažiau nei 2/3 Europos bendrijos įgulos narių ir tik 1/3 gali būti iš trečiųjų šalių. Šiuo metu Lietuva turi 2,5-3 tūkst. jūrininkų su galiojančiais dokumentais. Lietuvos laivuose darbo vietų mažėja, jų nebėra ir dviejų tūkstančių. Ne tik Klaipėdos laivininkų mokykla turi problemų - visas Lietuvos laivynas „įvarytas“ į kampą. Manoma, kad nereikėtų eilinių jūrininkų rengimo nišos atiduoti kitoms šalims. Problema turėtų būti sprendžiama valstybės mastu, įtraukiant ne tik Švietimo, bet ir Susisiekimo ministerijas.
Diskusijoje susiformavo požiūris, jog Lietuvai reikalingi kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai. Bandyta ieškoti priežasčių, kodėl mažėja jaunuolių, besirenkančių eilinio jūrininko specialybę. J.Liepuonius mano, kad Klaipėdos laivininkų mokyklos eilinės sudėties jūrininkų specialybių paklausa mažėja dėl jos valdymo, jau šešerius metus pastovaus mokyklos vadovo ir vienos strategijos nebuvimo. P.Bekėžos nuomone, Klaipėdos laivininkų mokykla yra išskirtinė profesinio mokymo įstaiga ir reikalauja ypatingo dėmesio iš valstybės autoritetingų institucijų, nes jūrininkų parengimas iš esmės skiriasi nuo statybininkų ar floristų parengimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras2
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas7
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...