Ar išliks Klaipėdoje jūrinis mokslas?

Susiklosčius nepalankiai demografinei situacijai, dėl emigracijos vis mažėjant jaunų žmonių, Lietuvoje vyksta kova dėl studentų, mokymo programų. Iš Klaipėdos gali būti „iškrapštomos“ netgi jūrinės specialybės.

Atsiras jūrų akademija

„Jau įprasta, kad Lietuvoje, kai tik ateina nauja valdžia, prasideda švietimo sistemos reformos“, - pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Naujos valdžios švietimo reforma pirmiausia grasinasi sunaikinti regionines mokymo įstaigas, tarp jų ir Klaipėdos universitetą.

„Vilniuje ir Kaune yra 12 universitetų ir dauguma dar turi fakultetus kituose Lietuvos miestuose. Vilnius ir Kaunas į jūrinio mokymo sritį neturėtų eiti, nors jie nori turėti mokymo programas ir šiose grynai klaipėdietiškose srityse“, - mano Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila.

Daromi žygiai, kad ši aukštoji mokykla taptų Lietuvos jūrų akademija. Tam ji turi visas sąlygas. Mokykloje sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti mokymo bazė su treniruoklių komplektais, kurie apima pilną laivo valdymą ir darbą, įskaitant navigaciją, ryšius, mašinų skyriaus, elektros jėgainės valdymą. Taip pat šioje mokykloje sukurti įvairūs uosto valdymo ir krovos operacijų vykdymo treniruokliai.

Šiais metais Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje mokosi 1384 studentai. Studentų skaičius palyginti su praeitais metais sumažėjo apie 15 proc. Jei vertintume, kad 1993 metais buvo tik 282 studentai, tai dabartinis jų kiekis yra didžiulis pasiekimas.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje yra šešios mokymo programos – trys susietos su uosto veikla ir trys su laivyba. Trys programos yra valstybės reguliuojamos. Jų vykdymą nuolat prižiūri tiek Lietuvos, tiek Europos saugios laivybos administracijos.

Išskirtinė šios mokyklos ypatybė, kad joje studentai įgyja ir karinį parengimą. Jiems suteikiamas leitenanto laipsnis su pasirinkimo teise eiti tarnauti į Lietuvos kariuomenės jūrines pajėgas ar dirbti civiliniuose laivuose.

Lietuvos mokslo studijų analizės centro duomenimis, Vilniaus kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra tos mokymo įstaigos, kurias baigę studentai lengviausiai įsidarbina.

Raginama nedaryti klaidų

Dėl jūrinio mokymo sudėtingesnėje situacijoje yra atsidūręs Klaipėdos universitetas. Jame ne tik kelis kartus mažėjo studentų, bet ir neliko kai kurių jūrinių specialybių.

„Jei vertintume, kad Klaipėdos universitete turi būti tik jūriniai reikalai jį iš karto reikėtų uždaryti. Šis universitetas turi išlikti kaip daugiakryptė regiono mokymo įstaigą“, - nuomonę pateikė V.Senčila.

„Šiandien Klaipėdos universiteto situacija yra ne labai aiški. Realiai gali atsitikti, kad universitetas bus išskaidytas į dalis, kurios priklausys kitoms priklausys kitoms auštosioms mokykloms. Grįžtame į 1990 metus. Griauti yra lengva, bet kai sugriauni atstatyti sudėtinga. Klaida jau yra padaryta, nes sunaikintos kai kurios Klaipėdos universiteto jūrinės specialybės“, - svarstė profesorius Vytautas Paulauskas.

Jis, nuolat seka pasaulio laivybos tendencijas, mano, kad naujovės, tame tarpe ir į laivybą, ateina žymiai greičiau nei yra galvojama. Pasaulyje jau bandomi autonominio valdymo laivai. Į šią sritį įsiliejo itin stiprios pasaulinės kompanijos. Jos mato laivų, plaukiojančių be žmonių, o tik valdomų operatorių ateities perspektyvas.

„Neseniai buvau vienoje konferencijoje Malmėje. Pasaulinėje laivyboje diegiant naujas technologijas iškyla dvi rimtos problemos – kas valdys naujus laivus ir kas mokins tų laivų operatorius juos valdyti. Autonominiuose laivuose operatorių išsilavinimas turės ypatingą reikšmę, ypač kai bus susiduriama su nestandartinėmis situacijomis“, - dėstė V.Paulauskas.

Jis ragino nedaryti Lietuvoje klaidų naikinant jūrinius mokslus. Anot V.Paulausko, jei bus skaidomas Klaipėdos universitetas turėtų būti kuriamas Jūrinis mokslo centras, kuris sujungtų jūreivių, jūrininkų ir universitetinį rengimą.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V.Senčila mano, kad jau dabar Klaipėdoje reikėtų vienyti pastangas kuriant jūrinio mokymo bazę. Pirmieji bandymai yra. Ta tema jau tartasi su Klaipėdos laivininkų mokykla.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to is esmes

to is esmes  portretas
lopas 100procentinis ir tau panasus

Jūrininkas.

Jūrininkas. portretas
Komentatoriai debilai.

Is esmes

Is esmes portretas
Visos tos dabar vadinamos jurines mokslo istaigos LIetuvai nereikalingos.Kam ruosti kadrus jeigu pas mus po LIetuvos laivinikystes bankrototo laivyno ir nebeliko.Tik kelios jachtos jactklube.Kur tie laivai su sallies veliava.Keli liko ,bet ten lietuviu gal 10 procentu.Rusai visur sedi uztupe vietas is Kaliningrado ,Baltarusijos .Nereikia metyti pinigu.Galima galvoti apie triju Baltijos valstybiu ir Lenkijos bendra juriniku ruosimo istaiga.Ir pigiau ir baze galima sukurti ir t.t.Aisku viska destyti anglu kalba.Keista ,kad biurokratai yra isikibe i ta technikima.Kas nores studijuoti gali gauti stipendijas is valstybes ir mokytis ,kad ir pas skandinavus.Pirmiausiai reikia tureti nors viena lietuviska savo komercini laiva.Prie Smetonos buvo ,o dabar nieko neliko.Matyt kazkam buvo tas naudinga.Ir reiketu is KLaipedos visokias neaiskias jurines kontoras iskelti ,neaisku kokia veikla uzsima,ir t.t.
VISI KOMENTARAI 21

Galerijos

Daugiau straipsnių