- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susiklosčius nepalankiai demografinei situacijai, dėl emigracijos vis mažėjant jaunų žmonių, Lietuvoje vyksta kova dėl studentų, mokymo programų. Iš Klaipėdos gali būti „iškrapštomos“ netgi jūrinės specialybės.
Atsiras jūrų akademija
„Jau įprasta, kad Lietuvoje, kai tik ateina nauja valdžia, prasideda švietimo sistemos reformos“, - pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Naujos valdžios švietimo reforma pirmiausia grasinasi sunaikinti regionines mokymo įstaigas, tarp jų ir Klaipėdos universitetą.
„Vilniuje ir Kaune yra 12 universitetų ir dauguma dar turi fakultetus kituose Lietuvos miestuose. Vilnius ir Kaunas į jūrinio mokymo sritį neturėtų eiti, nors jie nori turėti mokymo programas ir šiose grynai klaipėdietiškose srityse“, - mano Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila.
Daromi žygiai, kad ši aukštoji mokykla taptų Lietuvos jūrų akademija. Tam ji turi visas sąlygas. Mokykloje sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti mokymo bazė su treniruoklių komplektais, kurie apima pilną laivo valdymą ir darbą, įskaitant navigaciją, ryšius, mašinų skyriaus, elektros jėgainės valdymą. Taip pat šioje mokykloje sukurti įvairūs uosto valdymo ir krovos operacijų vykdymo treniruokliai.
Šiais metais Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje mokosi 1384 studentai. Studentų skaičius palyginti su praeitais metais sumažėjo apie 15 proc. Jei vertintume, kad 1993 metais buvo tik 282 studentai, tai dabartinis jų kiekis yra didžiulis pasiekimas.
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje yra šešios mokymo programos – trys susietos su uosto veikla ir trys su laivyba. Trys programos yra valstybės reguliuojamos. Jų vykdymą nuolat prižiūri tiek Lietuvos, tiek Europos saugios laivybos administracijos.
Išskirtinė šios mokyklos ypatybė, kad joje studentai įgyja ir karinį parengimą. Jiems suteikiamas leitenanto laipsnis su pasirinkimo teise eiti tarnauti į Lietuvos kariuomenės jūrines pajėgas ar dirbti civiliniuose laivuose.
Lietuvos mokslo studijų analizės centro duomenimis, Vilniaus kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra tos mokymo įstaigos, kurias baigę studentai lengviausiai įsidarbina.
Raginama nedaryti klaidų
Dėl jūrinio mokymo sudėtingesnėje situacijoje yra atsidūręs Klaipėdos universitetas. Jame ne tik kelis kartus mažėjo studentų, bet ir neliko kai kurių jūrinių specialybių.
„Jei vertintume, kad Klaipėdos universitete turi būti tik jūriniai reikalai jį iš karto reikėtų uždaryti. Šis universitetas turi išlikti kaip daugiakryptė regiono mokymo įstaigą“, - nuomonę pateikė V.Senčila.
„Šiandien Klaipėdos universiteto situacija yra ne labai aiški. Realiai gali atsitikti, kad universitetas bus išskaidytas į dalis, kurios priklausys kitoms priklausys kitoms auštosioms mokykloms. Grįžtame į 1990 metus. Griauti yra lengva, bet kai sugriauni atstatyti sudėtinga. Klaida jau yra padaryta, nes sunaikintos kai kurios Klaipėdos universiteto jūrinės specialybės“, - svarstė profesorius Vytautas Paulauskas.
Jis, nuolat seka pasaulio laivybos tendencijas, mano, kad naujovės, tame tarpe ir į laivybą, ateina žymiai greičiau nei yra galvojama. Pasaulyje jau bandomi autonominio valdymo laivai. Į šią sritį įsiliejo itin stiprios pasaulinės kompanijos. Jos mato laivų, plaukiojančių be žmonių, o tik valdomų operatorių ateities perspektyvas.
„Neseniai buvau vienoje konferencijoje Malmėje. Pasaulinėje laivyboje diegiant naujas technologijas iškyla dvi rimtos problemos – kas valdys naujus laivus ir kas mokins tų laivų operatorius juos valdyti. Autonominiuose laivuose operatorių išsilavinimas turės ypatingą reikšmę, ypač kai bus susiduriama su nestandartinėmis situacijomis“, - dėstė V.Paulauskas.
Jis ragino nedaryti Lietuvoje klaidų naikinant jūrinius mokslus. Anot V.Paulausko, jei bus skaidomas Klaipėdos universitetas turėtų būti kuriamas Jūrinis mokslo centras, kuris sujungtų jūreivių, jūrininkų ir universitetinį rengimą.
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V.Senčila mano, kad jau dabar Klaipėdoje reikėtų vienyti pastangas kuriant jūrinio mokymo bazę. Pirmieji bandymai yra. Ta tema jau tartasi su Klaipėdos laivininkų mokykla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?20
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus20
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Vaidila“ baigs savo gyvavimą: iškils modernus statinys53
Jau pirmadienį buvęs kino teatras „Vaidila“ baigs savo gyvavimą – tądien prasidės pastato griovimas. Šioje vietoje iškils naujas, modernus statinys. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Keiksmai skamba ir vaikų darželiuose4
Prie keiksmų vaikai įpranta nuo mažumės. Tai tvirtina darželiuose su mažamečiais dirbančios pedagogės. Keiksmažodžius mažieji dažniausiai išgirsta žiūrėdami filmus, iš kitų vaikų ar namų aplinkoje, tačiau tokius žodžius vart...
-
Santuokos uostamiestyje – pagal ukrainiečių tradicijas1
Nuo karo tėvynėje pabėgę ukrainiečiai Klaipėdoje randa ir meilę, ir naujus santykius. Uostamiestyje jau įregistruotos kelios dešimtys ukrainiečių santuokų, kai kurios jų vyko pagal tautines tradicijas. ...