Aplaidumo gamtoje kaina – gyvybė

Neblaivios mamos šou

Klaipėdietė Eglė ilgąjį savaitgalį leido uostamiesčio paplūdimyje.

Pliažas buvo pilnas poilsiautojų, šalia Eglės įsikūrė dvi vidutinio amžiaus moterys, kurių pokalbis sudomino merginą.

"Jos sako: na, pasižiūrėk į tą mamytę. Jos vaikas iš jūros neišlenda gal jau pusvalandį, o motina guli ant smėlio ir net galvos nepakelia. Visai svetimos nepažįstamos moterys prižiūrėjo tą gal ketverių metų berniuką, kuris maudėsi vienas jūroje ir visai nerūpėjo savo mamai. Paskui tos moterys nebeištvėrė ir nuėjo pas gelbėtojus, kad šie sudrausmintų abejingą mamytę", – pasakojo Eglė.

Pasak klaipėdietės, gelbėtoja užkalbino ant smėlio gulinčią ir visai savo vaiko neprižiūrinčią jauną mamą, kad ji pasikviestų sūnų iš vandens.

"Šou prasidėjo, kai mamytė atsistojo ir pradėjo tą vaiką gaudyti. Tapo akivaizdu, kad moteris yra neblaivi – judesiai nekoordinuoti, ji šlitiniavo, bandė sučiupti berniuką, o jis bėgo gilyn į jūrą. Ji vijosi jį griūdama. Tos mano kaimynės dar kartą kreipėsi į gelbėtojus, kad pliaže yra neblaivi moteris su vaiku ir jai ne vieta viešojoje vietoje, juolab nesaugu jos vaikui, kai ji tokios būklės", – sakė incidento liudininkė.

Neblaivios mamos paprašyta per 10 minučių išeiti iš paplūdimio. Esą jei ji būtų nepaklususi, tektų kviesti pareigūnus, kaip ir kaskart, kai reikia sutramdyti neblaivius asmenis pajūryje.

"Ji išėjo iš paplūdimio stipriai svirduliuodama. Jos vaikas bėgo priekyje. Buvo baisu žiūrėti, akivaizdu, kad tokios būklės ji to vaiko nesuvaldys, baugu, kad jis nepakliūtų ir po automobiliu. Paskui dar poilsiautojai, kurie matė tą incidentą, kalbėjo, kad vis dėlto reikėjo kviesti policiją ir paimti iš jos vaiką", – dėstė klaipėdietė.

Suaugusieji nori pailsėti

Tai tik vienas atvejų, su kuriais šiltuoju metų laiku susiduria pajūrio gelbėtojai.

Gelbėtojų vadovas, biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki rimtai pajuokavo, kad pagrindinė bėda yra ta, kad atėję prie jūros vaikai yra labai judrūs, o tėvai – nelabai, jie nori pailsėti ir dėl to dažnai palieka vienas atžalas prie vandens.

"Kai gelbėtojai tėvus dėl to įspėja, labai piktinasi, kad čia jų vaikai ir jie žino, ką daro. Tada pabrėžtinai liepia netrukdyti ilsėtis. Labai didelė problema – neblaivūs poilsiautojai. Girtauti paplūdimyje negalima, bet yra tokių žmonių, kurie to nepaiso", – pripažino A.Siakki.

Būna atvejų, kai vaikai vieni maudosi labai banguotoje jūroje net tada, kai ant gelbėtojų namelių kabo įspėjančios raudonos vėliavos. O suaugusieji nuo kranto juos stebi ir nesupranta, kad tereikia vieno žingsnio, ir niekas nebegalės tų vaikų išgelbėti.

"Praėjęs savaitgalis buvo sudėtingas. Gerai tai, kad, kai labai karšta, ir patys poilsiautojai būna vangesni. Tačiau dažnai teko padėti sunegalavusiems žmonėms. Greitosios pagalbos neprireikė, išsivertėme savo medikų jėgomis", – pasakojo A.Siakki.

Tropinio karščio pavojai

Klaipėdos medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pabrėžė, kad didžiausias pavojus per karščius kyla kūdikiams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms.

Esą reikia prižiūrėti vaikus, kad jie neperkaistų saulėje, dažnai jiems duoti gerti vandenį, nesilankyti viešose vietose, kol yra labai karšta, geriau pabūti namuose, vėdintis vandeniu ir vartoti skysčius.

"Praeitą savaitgalį turėjome daug iškvietimų. Dažniausi – dėl ūmių pilvo skausmų. Nes žmonės nepagalvoja ir apie maitinimąsi tokiu karštu metu. Valgyti reikėtų daugiau daržovių, o ne sunkiai virškinamą maistą ir vartoti pakankamai vandens. Reikėtų vengti alkoholio, nes tai irgi blogina organizmo situaciją. Žmonės alpsta, sutrinka širdies ritmas, pakyla kraujospūdis", – teigė N.Dambrauskienė.

Pasak medikės, neretai poilsiautojai kaitinasi tol, kol reikia kreiptis į medikus.

Tačiau esą nebūtina kviesti greitąją pagalbą, jei tik stipriai nudegė kojų oda. Tai galima susitvarkyti pačiam ir gydytis, kaip ir elementariu nudegimo atveju.

Kūdikiams – mirtina grėsmė

Praėjusią savaitgalį tragedija ištiko Jonavos rajone prie upės poilsiavusią šeimą.

Mama su pusantro mėnesio dukra nakvojo automobilyje, o ryte pamatė, kad mergytė nebegyva. Aiškinamasi, ar kūdikis mirė dėl perkaitimo, ar dėl kitų priežasčių.

Medikai pabrėžia, jog mažų vaikų kūno termoreguliacija dar netobula, todėl jiems itin sunku ištverti karštį, kuris vasaros dieną ypač automobilio salone gali būti itin didelis.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, salonas įkaista akimirksniu, temperatūra automobilyje 10–15 laipsnių gali pakilti per ketvirtį valandos.

Esą, kai už lango 30 laipsnių karščio, automobilyje po keliolikos minučių gali būti ir +50 laipsnių ir daugiau.

Šilumos smūgis (hipertermija) gali pasireikšti per 20 minučių, ir labiausiai dėl to rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų.

Po valandos įkaitusiame automobilio viduje jau yra 50 laipsnių šilumos ir daugelį kurį laiką prabuvus tokiame karštyje gali ištikti mirtis.

Sinoptikai teigė, kad praeitą šeštadienį Klaipėdoje fiksuotas 33 laipsnių karštis.

Artimiausiu metu tokių karščių, kokie buvo užplūdę Lietuvą ilgąjį Joninių savaitgalį, kol kas neprognozuojama.

Laukia atokvėpis, tačiau artėjantį savaitgalį ir vėl turėtų įšilti iki 23–27 laipsnių. Aukščiau 30 laipsnių temperatūra kilti neturėtų.

Vasara ligoninėje – darbymetis

Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologas Jonas Baltrūnas neslėpė, jog karštuoju metų laiku medikams – pats darbymetis, mat padaugėja mažųjų pacientų, patyrusių buitinių ar sportinių traumų.

"Tai įprastos traumos – kritimai, sumušimai, kaulų lūžiai, galvos traumos. Labai reikia saugoti mažus vaikus, kuriuos tėvai veža dviračiais, mažyliai dažnai įkiša kojas tarp stipinų. Vaikų kojas būtina fiksuoti specialioje kėdutėje, kad jie nesusižalotų, nes tokios žaizdos labai sudėtingos ir sunkiai gyja", – teigė gydytojas J.Baltrūnas.

Savaitgalį iš antro aukšto iškrito pusantrų metukų vaikas, jis išvežtas gydyti į Kauną.

Pasak gydytojo J.Baltrūno, tėvai yra atsakingi už mažus vaikus, nes šie nesupranta, kad gali susižaloti. Todėl suaugusieji turi galvoti už du – ir už save, ir už savo mažylį.

Dėl vaikų nepriežiūros – skundai

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė neslėpė, kad jos vadovaujamai tarnybai dėl vaikų nepriežiūros informacijos visada yra.

"Kaimynai ir giminaičiai siunčia mums tą informaciją nuolat. Paradoksalu, bet per pastarąsias kelias savaites iš šeimos neteko paimti nė vieno vaiko, nei į kūdikių namus, nei į globos grupę. Keturi vaikai buvo grąžinti į biologines šeimas. Minėjote apie neblaivią mamą su mažamečiu paplūdimyje. Tai tokiu atveju vaiką iš jos paimtume, bet ieškotume jo tėvo ar kitų artimų giminaičių, kurie galėtų jį laikinai prižiūrėti, kol nuspręsime, kaip mums pasielgti toliau", – teigė G.Aurylienė.

Jei neatsirastų giminaičių, vaikas būtų vežamas į Laikiną vaikų globos centrą. Pasak G.Aurylienės, būna, kad per savaitę šiame centre apgyvendinama po keletą vaikų iš vienos šeimos, tačiau pirmasis vasaros mėnuo šiuo atžvilgiu kol kas ramus.

"Dabar didžiausia bėda – nerūpestingi tėvai paplūdimiuose. Jie visiškai neprižiūri savo vaikų, tokiems tėvams tikrai reikėtų taikyti administracinę atsakomybę. Negalima išleisti mažamečių prie jūros vienų, nes atsitinka skaudžios nelaimės, mes žinome iš praktikos. Tai yra labai rimta problema", – pabrėžė G.Aurylienė.

Juodoji statistika

2015 m. Lietuvoje mirė 43 799 žmonės, iš jų – 209 kūdikiai iki vienerių metų, taip pat – 216 paauglių (15–19 m.) Tai – didžiausias vaikų mirtingumas mūsų šalyje per pastarąjį dešimtmetį.

2014-ųjų statistikos duomenimis, Lietuvoje tais metais mirė 40 252 žmonės, iš jų – 118 kūdikių iki vienerių metų, 35 vienerių – ketverių metų amžiaus vaikai, 24 penkerių – devynerių metų vaikai, 32 – dešimties – keturiolikos metų vaikai ir 110 paauglių (15–19 m.).

2014 m. Lietuvoje žuvo, nusižudė ar buvo nužudyti 3 338 žmonės, iš jų 4 kūdikiai iki vienerių metų ir 80 paauglių. Transporto įvykiuose žuvo 43 vaikai nuo 1 iki 19 metų. Paskendo 19 tokio pat amžiaus vaikų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas