Apklausa: šilumos ūkis klaipėdiečių akimis

Rinkos tyrimų bendrovė „Eurotela“ šią vasarą atliko klaipėdiečių apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie centralizuotai miestui šilumą tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija“ paslaugų kokybę ir kitas energetikos sektoriaus aktualijas. Apklausoje dalyvavo 405 Klaipėdos daugiabučių namų butų, kitų gyvenamųjų patalpų savininkai ir gyventojai nuo 18 metų amžiaus.

Kas šildo – ne paslaptis

Tokia apklausa Klaipėdoje atliekama jau ketvirtą kartą, todėl tyrimo metu buvo apibendrinami 2005, 2007, 2010 ir 2015 m. duomenys.

„Iš esmės šiemet apklausos anketa buvo identiška, kaip ir ankstesniais metais. Apžvelgiant 10 metų laikotarpį akivaizdžiai matyti, kuriose srityse labiausiai kito klaipėdiečių žinios apie šilumos sektorių“, – sakė Žydrūnė Taurinskienė, tyrimui vadovavusi „Eurotela“ projektų vadovė.

Daugumai klaipėdiečių nebekyla klausimas, kas yra pagrindinis šilumos tiekėjas Klaipėdoje ir kuo jis užsiima. Kad šildymas yra pagrindinė bendrovės „Klaipėdos energija” veikla, šiemet atsakė 86,3 proc. respondentų, nors prieš penkerius metus (2010 m.) tokių buvo 66,5 proc.

Tyrėjai konstatuoja, kad siekiant atskleisti vartotojų pasitenkinimą „Klaipėdos energijos” teikiamomis paslaugomis itin svarbus klausimas, kaip jie vertina įmonės praėjusio šildymo sezono veiklą. „Klaipėdos energijos“ 2014–2015 m. šildymo sezoną „gerai ir labai gerai“ įvertino 77,3 proc. klaipėdiečių. Be to, vertinančiųjų centralizuotą šildymą „prastai ir labai prastai“ sumažėjo dvigubai: 2010-aisiais tokių buvo 19,8 proc., o 2015 m. jau tik 9,1 proc.

Klientai pasuko į internetą

Bene didžiausias pokytis bendrovės „Klaipėdos energija“ klientų įpročiuose – interneto paslaugų populiarumo augimas.

Bendrovei suteikus galimybę paslaugas tvarkyti ir už jas atsiskaityti internete, šiemet anketa papildyta klausimais, kaip gyventojai vertina „Klaipėdos energijos“ E-paslaugas.

Tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei pusė (59 proc.) tyrimo dalyvių žinojo apie įmonės teikiamas E–paslaugas ir 54,4 proc. jomis naudojasi.

Pozityviai E-paslaugas vertina beveik visi jomis besinaudojantys (96,2 proc.) respondentai (60,8 proc. atsakymų „gerai“ ir 35,4 proc. atsakymų „labai gerai“).

Pagrindiniais naudojimosi E-paslaugomis tikslais įvardinti: apmoku sąskaitas internete (96,2 proc.), deklaruoju karšto vandens prietaisų rodmenis (81,5 proc.), deklaruoju šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (49,2 proc.).

Dar vienas akivaizdus pokytis – per pastarąjį penkmetį į bendrovės Klientų aptarnavimo centrą (KAC) Šilutės plente ateinančių interesantų sumažėjo penktadaliu. Ir nors skambinančiųjų į KAC išliko tiek pat – apie 50 proc., – atsirado nauja klientų grupė, kurie atsakymų į klausimus prašė KAC elektroniniu paštu (10,8 proc.).

„Elektroninių paslaugų vartojimo augimas išties įspūdingas, juo labiau, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių klaipėdiečių (51,6 proc.) buvo vyresni nei 51 metų amžiaus. Galima daryti prielaidą, jog jaunesnioji klaipėdiečių karta renkasi pigiausią ir greičiausią bendravimo formą – visą informaciją apie bendrovę gauna ir už paslaugas moka interneto erdvėje“, – sakė Ž.Taurinskienė.

Kas reguliuoja šilumą, nebesvarbu?

Nors „Klaipėdos energija“ tik tiekia šilumą į miestą, o kiekvienas namas jos pasiima pagal savo poreikius, kas reguliuoja šilumą name, kas atsako už tai, kad bute per karšta ar per šalta, žino vis mažiau klaipėdiečių.

„Tikra tiesa, kad labai mažėja klaipėdiečių, žinančių, kas aptarnauja jų namo šildymo sistemą. 2007 m. nežinančiųjų buvo apie trečdalis (29 proc.), 2010-aisiais to nežinojo jau 40 proc., o 2015 m. jau du trečdaliai (66 proc.). Čia galimos dvi priežastys: arba paslaugos kokybė pagerėjo ir žmonėms nebeaktualu, kas rūpinasi namo šiluma, arba gyventojai dėl šildymo kokybės įprato kreiptis į bendrijos pirmininką ar administratorių, tad tiesiogiai su šildymo sistemų prižiūrėtojais nebendrauja ir nežino, kas juos aptarnauja“, – svarstė tyrimo vadovė.

Pagal apklausos rezultatus matyti ir tai, kad klaipėdiečiai darosi labiau išprusę – daugėja suprantančiųjų, kas yra svarbiausia, norint sutaupyti šilumą. Kad taupymo efektas pagerėtų pakeitus šilumos punktą nauju, 2007 m. manė tik 5 proc. apklaustųjų, o 2015 m. – jau net 50,4 proc. respondentų.

Išaugo ir suprantančiųjų namo sienų bei stogo apšiltinimo naudą, taupant šilumą, skaičius. 2005 m. šį šilumos taupymo būdą paminėjo 37,7 proc., o 2015 m. – net 80,1 proc. respondentų.

„Tai galima aiškinti įsibėgėjančiu daugiabučių renovacijos procesu, didesne informacijos sklaida apie gyventojams aktualius daugiabučių atnaujinimo programos aspektus“, – sakė Ž.Taurinskienė.

Visą tyrimo medžiagą galima rasti www.klenergija.lt rubrikoje „Naujienos“.