Amžinosios nakties lakštingalos „Giesmė ateičiai“

A.Martinaičio kantata

Savo neabejingą požiūrį festivalis perteiks koncertinė programa „Giesmė ateičiai“, rugsėjo 24 d. 18.30 val. skambėsiančia Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė.

Svarbiausias šios programos akcentas – ypatingu poetiškumu ir giliu emociniu poveikiu pasižyminti Algirdo Martinaičio kantata-koncertas „Cantus ad futurum“ / „Giesmė ateičiai“. Sukurta 1982 m., ji vainikavo autoriaus vadinamąjį gamtos ciklą ir tapo visos neoromantikų kompozitorių kartos manifestu, išreiškiančiu jos estetines ir etines nuostatas, jausmus, baimes ir viltis. Kūrinys vėl tapo aktualus šiais laikais, nes iškilo grėsmė Lietuvos miškams ir parkams, juose gyvenantiems žvėrims ir paukščiams.

Lotyniškai dainuojamose kantatos-koncerto kraštinėse dalyse skamba paukščių balsai iš raudonosios knygos. Mirusios kalbos ir nykstančių paukščių paralelė, viduramžių modalinio giedojimo atgarsiai suteikia archajišką, ritualinį charakterį. Vidurinėje dalyje aidi lietuviškų sutartinių garsažodžiai, o liaudiška dainavimo maniera artima raudoms. Kūrinys baigiasi vienišos fleitos riksmu... Amžinosios nakties lakštingala, giedok su mumis, giedok mumyse, giedok be mūsų... Giedok, lakštingala, giedok!..

Sukurti Baltijos šalyse

Kiti šios programos kūriniai taip pat susiję su gamta, teikiančia įkvėpimą, poilsį ir sveikatą dabarties urbanizuoto ir kompiuterizuoto pasaulio žmonėms. Jų autoriai – trijų Baltijos šalių kompozitoriai, tad juos vienijantis pajūris sukelia tiek malonius, tiek skaudžius prisiminimus. Skambės dviejų latvių kompozitorių opusai – Egilio Straumės ,,Pro memorija keltui ,,Estonia“, Peterio Vasko ,,Palieskite“ ir esto Peeterio Vahi’o kūrinys ,,Kompiuterizuoto pasaulio pastoralė“.

Koncerte pristatomi lietuvių autoriai atstovauja trims miestams – Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai. Premjerinė Zitos Bružaitės kompozicija ,,Mirusios kopos“ specialiai festivaliui sukurta Lietuvos kompozitorių sąjungos užsakymu. Pasak kompozitorės, tai ,,pasikartojančio reljefo kopų sekvencijos su terasine (barokine) dinamika“. Kaunietė autorė kūrinį rašė šią vasarą Juodkrantėje. ,,Buvimas ant netoli jos esančios Mirusios kopos man veikė kaip meditacija“, – sakė Z.Bružaitė. Jos dėmesį patraukė banguojantis kopos reljefas, pereinantis į vandenį, susiliejantis su dangumi: ,,Tai ne tik peizažas, bet ir emocija.“

Premjerinė Zitos Bružaitės kompozicija ,,Mirusios kopos“ specialiai festivaliui sukurta Lietuvos kompozitorių sąjungos užsakymu.

Programoje dar bus atliktas Vaidos Striaupaitės-Beinarienės vokalinis opusas ,Nubudimas“, Algimanto Kubiliūno ,,Žemės diena“ ir Loretos Narvilaitės Vokalinis diptikas, kuriame šviesų ir viltingą ryto prie jūros vaizdą keičia tamsi lapkričio naktis.

Su „Musica Humana“

„Giesmę ateičiai“ giedos nuostabia tembrų darna užburiantis vokalinis duetas „Cantus Coronatus“ – Simona Liamo (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas) ir ansamblis „Musica Humana“. Tiek solistės, tiek ansamblis daugiausia dėmesio skiria baroko epochos ir dabarties autorių kūrybai, todėl dažnai rengia bendrus pasirodymus. Simona ir Nora taip pat dainuoja operų pastatymuose.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvui „Musica Humana“ neseniai pradėjo vadovauti jo narys, pripažintas šalies obojininkas Rebertas Beinaris. Kartu su juo muzikuos buvęs ilgametis ansamblio vadovas Algirdas Vizgirda (fleita), Evaldas Petkus (violončelė) ir Gediminas Kviklys (klavesinas). Šioje programoje taip pat dalyvaus dažnai su vokalistais, taip pat ir duetu „Cantus Coronatus“ koncertuojanti pianistė Birutė Asevičiūtė, kuri gros fortepijonu ir elektriniais vargonais.

Tarp kitko, koncertas vyks atlikėjams ir klausytojams nestandartiškai išsidėsčius Klaipėdos koncertų salės fojė tarp masyvių skulptoriaus Vytauto Balsio monumentaliosios juvelyrikos darbų.