A. Butkevičius: SGD laivas pakeliui į Lietuvą bus saugomas

Lietuvos premjeras teigia, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui skirtas laivas „Independence“ bus pradėtas saugoti jau pakeliui į Lietuvą, o į Klaipėdos terminalą jis atplauks iki lapkričio. Algirdas Butkevičius teigė negalįs atskleisti tikslios datos, kada atplauks laivas, tačiau tai įvyks tikrai iki lapkričio mėnesio.

„Laivo atėjimas jau bus saugomas nuo tam tikro atstumo, bet jau ten saugos kiti“, - Klaipėdoje žurnalistams antradienį sakė ministras pirmininkas.

Jis teigė tikįs, jog SGD terminalo statybos darbai bus baigti rugsėjį, po to prasidės jo testavimas.

„Darbų užbaigimas yra, manau, rugsėjo mėnuo, po to turi prasidėti testavimo darbai ir po to turi atplaukti laivas“, - sakė A.Butkevičius. Anot jo, nuspręsta parengti aiškų planą, kuriame būtų numatyti visi darbų baigimo terminai.

„Šiandien buvo priimtas sprendimas, kad galutinai būtų suderintas grafikas tarp visų subrangovų ir generalinio rangovo su konkrečiomis datomis, aiškus darbų pabaigimo planas. (...) Jokių kalbų apie darbų pratęsimus būti negali“, - aiškino premjeras.

„Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis teigė, kad darbų planas rengiamas, nes siekiama ne tik greičiau pastatyti terminalą, bet ir greičiau pripažinti jį tinkamu naudoti.

„Paskutinėje darbų fazėje atsiranda labai daug smulkių darbų, kuriuos būtina visus sugrupuoti, kad nė viena smulkmena nebūtų pamiršta. Dėl to buvo nutarta, kad pridavimo fazėje bus labai didelis kiekis smulkių darbų, juos būtina visus surūšiuoti, bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, nes priduoti tokį objektą labai sudėtinga, o mes norime pridavimo darbus pradėti kiek įmanoma anksčiau, dalimis, kad vėliau neužstrigtume“, - žurnalistams Klaipėdoje sakė R.Masiulis.

Rugpjūčio pabaigoje „Klaipėdos nafta“ pasirašė terminalo apsaugos sutartį su Viešojo saugumo tarnyba. Tarnybos vadas Sergejus Madalovas tvirtino, jog specialiai SGD terminalo apsaugai bus įkurtas tarnybos padalinys Klaipėdoje, o terminalą per parą turėtų saugoti apie 50 žmonių.

Laivų maršrutų duomenis skelbiančio tinklalapio marinetraffic.com duomenimis, laivas šiuo metu yra Karibų jūroje esančioje Parijos įlankoje, netoli   Trinidado  ir Tobago krantų. Pernai pavasarį skelbta, kad Trinidadas ir Tobagas labai domisi galimybe parduoti SGD Lietuvai.

Latvijos statybos bendrovė BMGS už 113,6 mln. litų (su PVM) iki spalio 1 dienos turi pastatyti terminalo krantinę, o 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį nuo terminalo iki magistralinio dujotiekio už 114,7 mln. litų stato Vokietijos koncernas „PPS Pipeline Systems“.

Anksčiau skelbta, kad vamzdynas turėtų būti baigtas iki rugpjūčio, tačiau R.Masiulis antradienį teigė, kad vyksta paskutinis vamzdyno tiesimo etapas ir jo baigtis yra „savaičių klausimas“.

„Klaipėdos naftos“ investicijos į SGD terminalą siekia apie 450 mln. litų. Be to, Klaipėdos uosto direkcija į terminalo krantinę investavo apie 50 mln. litų, dar 78 mln. litų - į akvatorijos gilinimo darbus. Šias išlaidas uostui vėliau grąžins „Klaipėdos nafta“.

„Klaipėdos nafta“ į terminalą investuoja savo ir skolintas lėšas - Europos investicijų bankas (EIB) pernai įmonei suteikė 87 mln. eurų (280 mln. litų) paskolą. Vasarą skelbta, kad Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) suteiks bendrovei iki 35 mln. eurų (iki 120 mln. litų) paskolą.

Už SGD laivo „Independence“ nuomą per 10 metų Norvegijos bendrovei „Hoegh LNG“ „Klaipėdos nafta“ sumokės 689 mln. JAV dolerių (apie 1,812 mlrd. litų), per metus - 68,9 mln. dolerių (181,2 mln. litų), o per dieną - 189 tūkst. dolerių (apie 497,07 tūkst. litų). Norvegijos įmonė ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.

Minimalų kiekį dujų - 0,54 mlrd. kubų per metus - terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Rugpjūtį ji siekė 900-1000 litų už tūkstantį kubų, o preliminari penkerių metų sutarties vertė - 2,5-3 mlrd. litų.

SGD terminalas turėtų pradėti veikti gruodžio 3-ąją. Numatoma, kad pirmaisiais metais Lietuva per jį galės atsigabenti apie 1 mlrd. kubų dujų, o ateityje jo pajėgumas didės iki 4 mlrd. kubų.