Uostamiesčiui – svarbi diena

Dėmesys regionui

Uostamiesčio kultūriniame gyvenime – sujudimas. Netrukus taps aišku, kokį rezultatą davė beveik dvejus metus vykusios savotiškos rungtynės su Kaunu dėl Europos kultūros sostinės vardo.

Kūrybinė komanda – savivaldybės ir meno atstovai, teikę paraišką laimėti šį titulą, neslėpė jaudulio.

Vis dėlto savo jėgomis jie sakė tikintys ir pasitikintys.

Trijų pajūrio miestų bendruomenės parengtos paraiškos "Susitikimų vieta" sudarytojos Godos Giedraitytės žodžiais, šis laimėjimas atvertų galimybę realizuoti idėjas, apie kurias Klaipėda jau seniai svajojo.

Permainos kultūrinio gyvybingumo skatinimo požiūriu numatytos ne tik mieste, bet ir visame regione.

"Ne paslaptis, jog esame labiausiai nutolę nuo visų šalies kultūrinių centrų. Todėl geruosius pokyčius turėtų pajusti visi netoli Klaipėdos esantys miestai ir jų gyventojai. Tai vienas pagrindinių mūsų tikslų", – akcentavo G.Giedraitytė.

Nusiteikę optimistiškai

Šiuo metu Klaipėdoje lankosi tarptautinė 2022 m. Europos kultūros sostinės paraiškos vertinimo komisija.

Pastaroji, susipažinusi ir pabendravusi su projektų rengėjais Klaipėdoje ir jos konkurentais Kaune, tars lemiamą žodį.

"Komisiją sudaro dešimt narių iš įvairių valstybių, tarp jų – Europos Komisijos ir Europos Parlamento deleguoti atstovai. Žinoma, tikimės geriausio scenarijaus ir sykiu džiaugiamės strategine partneryste su Palanga ir Neringa. Regiono susivienijimas bendram projektui – viena didžiausių mūsų stiprybių ir vertybių. Jaučiame ir visos bendruomenės susitelkimą, pastebime ne tik kultūrininkų, bet ir kitų sektorių atstovų – verslo, akademinės bendruomenės pasiryžimą įgyvendinti pokyčius mieste", – kalbėjo pašnekovė.

Gyventojai – kultūros kūrėjai

Per tūkstantį įvairių projektų bei renginių, daugiau menininkų rezidencijoms pritaikytų naujų patalpų į regioną pritrauktų kūrėjų ir į įvairias bendruomenines, menines, socialines ir edukacines veiklas įtrauktų dešimtis tūkstančių žmonių.

Tokie siekiai įtvirtinti Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų kartu parengtoje paraiškoje gauti 2022 m. Europos kultūros sostinės vardą.

Tačiau, pasak paraiškos rengėjų, svarbiausias trijų partnerių tikslas – nauja europine kultūrine platforma 2022-aisiais tapęs Lietuvos pajūrio kraštas, įkvepiantis bei traukiantis suaktyvėjusia bendruomene, sugrąžintomis europietiško identiteto prieigomis, subrandinta nauja kultūros profesionalų karta, atvertomis uždaromis pramoninėmis teritorijomis ar patraukliomis sąlygomis startuolių kūrybinių verslų plėtrai.

Kultūrinio proveržio tikimasi ne tik profesionalaus meno srityje, bet tarp bendruomenės narių. Siekiama trinti administracines ribas ir paversti regioną viena kultūrine erdve, vienu susitikimų centru.

Norima, jog šiuos pokyčius gyventojai pajustų ne tik lankydamiesi kultūriniuose renginiuose, bet ir kasdienybėje.

"Kiekvienas mūsų žingsnis kasdien turėtų būti lydimas kūrybiškumo. Tikimės, mūsų numatytos priemonės leis gyventojams prisiliesti prie tos kūrybinės raiškos ne tik būnant žiūrovu teatre, o patiems tampant kultūros kūrėjais", – svarstė G.Giedraitytė.

Rengė 500 menininkų

Tikslą kartu su Klaipėda siekti 2022 m. Europos kultūros sostinės titulo savo sprendimais palaiko ne tik uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, bet ir Palangos bei Neringos miestų vadovai.

Tikimasi, jog šis jėgų suvienijimas taps impulsu strateginiams pokyčiams kuriant naują ir vieningą regiono įvaizdį, telkiant bendruomenes.

Trijų pajūrio miestų paraiška "Susitikimų vieta" parengta kartu su daugiau nei 500 kultūros atstovų, įvairių sričių menininkų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų iš Klaipėdos regiono, kitų šalies miestų ir užsienio.

Dar per du tūkstančius žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai.

Kultūrinę paraiškos programą sudaro dvi strateginės platformos – "Gyvybinga bendruomenė" ir "Meno kolonijos" bei 5 programos – "Istorija gyvai", "Kultūros uostas", "Kūrybiniai peizažai", "Partnerystės mazgas", "Prievartos ir humanizmo akistatos".

Spręs Vilniuje

Nors oficiali Europos kultūros sostinės programa apimtų 2022-uosius metus, realiai ji startuotų jau šiemet su parengiamuoju etapu ir tęstųsi po 2022 m.

Sėkmės atveju veiklą šiemet pradėtų ir specialiai programos įgyvendinimui įsteigta regioninė agentūra "Klaipėda 2022".

Numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos šešerių metų biudžetas sieks apie 32 mln. eurų.

Šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, ES ir kitų fondų. Dalį programos įgyvendinimui reikalingų išlaidų, būtų tikimasi, padengtų ir privatūs rėmėjai.

Dėl teisės tapti 2022 m. Europos kultūros sostine varžosi du Lietuvos miestai – Klaipėda ir Kaunas. Pastarajame tarptautinė paraiškos vertinimo komisija svečiuosis jau rytoj, o sprendimą priims trečiadienį Vilniuje, kur susitiks su abiejų miestų kandidatų delegacijomis.