Uostamiesčio Parodų rūmuose atidaroma R. Inčirausko kūrinių paroda

  • Teksto dydis:

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) penktadienį 17 val. savo kūrinių parodą „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“ atidarys Romualdas Inčirauskas (Telšiai).

Naujausia kūryba

Menininko R.Inčirausko kūrybinės veiklos 40-mečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016–2017 m. sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I ir „Civilizacijos II“, tapybos ciklas „Abstrakcija su autoriniu ženklu“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika...“

Skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos I“ (2016–2017) – tai 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose „užkonservuotų“ skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efese, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai, archeologiniai radiniai iš karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas, dar visai neseniai buvęs dalimi gelžbetoninio riboženklio tarp dviejų sistemų – rinkos ir planinės ekonomikos, prievarta pastatyto tos pačios civilizacijos viduje. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžintos artefaktais iš šiuolaikinę vartotojišką Vakarų civilizaciją įcentrinančių, senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekės ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių“ ir „babilonų“.

„Civilizacijų“ projekto tęsinyje („Civilizacijos II“, 2017) kūrybinis arsenalas perkonstruotas, kovinės pajėgos pergrupuotos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu byloti apie rimtus dalykus išliko. Kaip žaliavą panaudodamas ne tik sendaikčių turguose ar laužynuose įsigytų įvairių rakandų detales, bet ir kai kuriuos ankstesnius savo paties kūrinius (tarsi karo metais metalo skulptūras ar varpus „perlydydamas į naujas patrankas“), autorius sukūrė XX a. mažosios plastikos figūras ir jas su vaikiškų ar paaugliškų žaidimų valiūkiškumu suskirstė į dvi ietimis ginkluotas konfliktuojančias armijas – „Pepsi-Cola“ ir „Coca-Cola“.

Idėjai įkūnyti

Pristatydamas savo tapybos darbų ciklą „Abstrakcija su autoriniu ženklu” (2017), R.inčirauskas atviravo apie kas dvejus trejus metus jį užplūstantį „koloristinį priepuolį“, lemiantį 20–25 drobių gimtį. Tiesa, menininkas neigia jose pavaizduotus objektus esant paukščiais: „Manęs dažnai klausia: „Kodėl paukščiai?” Po atsakymo, kad čia jokio paukščio nėra, žiūrovai sutrinka. Jeigu prisipažinsiu tapąs paukščius – išsiduosiu savo infantilumą: tokius piešia dvejų trejų metų vaikai. Bet anksčiau tikrai buvo paukščiai, įkvėpti Richardo Bacho kūrinio „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Tada jie dar skraidė, blaškėsi po visą drobės erdvę. Vėliau nusileido ant žemės, prarado sparnus, tapo kresni, kulinariniai, kol pagaliau nustojo būti paukščiais... Atsipalaiduoti skirti spalviniai pasiblaškymai drobėje – tai poilsis nuo metalo... O paukščio nėra. Liko tik autoriaus ženklas. Taigi abstrakcija su autoriaus ženklu“, – savo tapybą komentavo R.Inčirauskas.

Pasak menotyrininkės dr. Danutės Zovienės, R.Inčirauską galima vadinti tikru XX–XXI a. sandūros menininku: „Sparti meninių idėjų ir judėjimų, technologijų ir plastinės raiškos kaita, žanrų ribų nyksmas bei naujos medijos jo kūryboje įgyja savitą ir paveikų pavidalą. Antra vertus, jam, tarsi renesanso menininkui, rūpi ir yra pavaldžios įvairios kūrybos sritys. Dailininkas suformavo savitą skulptūrinės plastikos atmainą, kurioje susipina tradicinių žanrų – medalio, reljefo, juvelyrikos, trimatės skulptūros – bruožai. Ir tai nėra savitikslis ar formalus siekis. Kūrybinė patirtis ir profesionalus technologijų išmanymas jam visada tarnauja ilgai brandintai, o kartais netikėtai gimusiai idėjai įkūnyti. Autorius prisipažįsta, kad labiausiai vertina koncepcijos ir technologijos dermę. Minties, ikonografijos ir meistriškumo derinys yra jo kūrybos vizitinė kortelė“, – teigė D.Zovienė.

Apie autorių

R.Inčirauskas gimė 1950 m. Anykščiuose. 1974 m. baigė tuometį Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – Estijos valstybinį dailės institutą Taline. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos, Tarptautinės medalio kūrėjų asociacijos narys.

Menininkas yra surengęs daugiau kaip 40 autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų. Daug R.Inčirausko kūrinių yra Telšių miesto viešosiose erdvėse, įžymiausi iš jų – Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros durų reljefinė-skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-ųjų metinių paminėjimui, skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, ženklai-skulptūros žydų bendruomenės atminimui Telšių senamiestyje, skulptūrinis (20 skulptūrų) projektas TELZ (Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuosavybė). Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai (tarp jų – Britų muziejus), privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.

R.Inčirausko paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“ Klaipėdoje veiks iki vasario 18-osios.


Šiame straipsnyje: Romualdas Inčirauskasparoda

NAUJAUSI KOMENTARAI

Makavykas

Makavykas portretas
Kazkokia Frankensteino laboratorija. :)

arte

arte portretas
matyt pačiam reikia būti menininku, kad šitokį meną suprast. Mano, paprasto, ne meno žmogaus, akimis žiūrint, tai geležėlių ir santechnikos atliekų rinkinys. Bet tai mano nuomonė ir tikrai nenoriu menininko įžeisti.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių