- Adomas Zubė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau 29-erius metus, nuo tada, kai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ėmė kurtis siuvykla, sukirpėja-kostiumų dailininke dirba Vilija Šuklytė. Gyvenime iškilus pasirinkimui – keisti profesiją ar dirbti teatre – nedvejodama pasirinko pastarąjį – nenorėjo būti įsprausta į rėmus, o teatrą pamėgo dar vaikystėje. Didžiausia V.Šuklytės aistra – epochiniai kostiumai, tačiau šiandien jų teatre mažiau, scenografai, kostiumų dailininkai labiau linksta į šiuolaikinę madą, kostiumai paprastėja.
"Būtinai norėjau dirbti teatre. Kai dirbau tuometiniame buities kombinate, buvau įsprausta į siaurus rėmus. Teatras visada buvo mano "silpnoji vieta". Pirmą kartą trimetę ten nusivedė tėvai, aš iš jo pabėgau, išsigandau. Tai buvo legendinis Klaipėdos dramos teatro spektaklis "Batuotas katinas". Šiek tiek paaugusią vėl nusivedė į teatrą, tuomet ir pagavo jis mane. Nuo tada teatras man šventas. Negalėjau nieko padaryti, tiesiog mačiau save teatre – vaidinti nemokėjau, dainuoti irgi, o mokydamasi amato supratau, kad yra toks dalykas kaip kostiumo istorija – jis man buvo labai įdomus. Pagalvojau, kad teatre galėčiau save realizuoti", – pasakojo V.Šuklytė.
Šiandien teatro sukirpėjais būti niekas nemoko, atėjęs į V.Šuklytės vietą, jaunas žmogus mokytis turėtų pradėti iš naujo – kurti kostiumus teatrui yra ypač specifinis amatas. Nors dabar teatro kostiumų kūrėja jau sukaupusi didžiulį patirties bagažą ir profesinių knygų arsenalą, tačiau dėstyti neketina – patirtimi dalijamasi natūraliai, iš lūpų į lūpas.
"Tokios profesijos kaip teatro sukirpėjas tiesiog nėra. Niekas neruošia tokių specialistų. Mes amato išmokome iš klaidų, iš patirties – net knygų apie tai beveik nebuvo. Esu sukaupusi biblioteką apie teatro kostiumus, kostiumo istoriją. Anksčiau net laikiausi savo taisyklės, kad iš vieno autorinio honoraro nusiperku vieną knygą apie kostiumo istoriją. Tokia dovana sau ir indėlis į ateitį", – kalbėjo V.Šuklytė.
Dažniausiai spektaklių scenografai ar kostiumų dailininkai radikalių, sudėtingai įgyvendinamų sprendimų nepateikia. Kostiumai, kaip ir mada, šiandien paprastesni.
"Pastaruosius penkerius metus kostiumai labai supaprastėję, scenoje vyrauja grynos spalvos, aiškios linijos. Kartais su kolegomis net ir pasigendame senų laikų, kai reikėdavo siuvinėti, aplikuoti rankomis", – atsiduso V.Šuklytė.
Kostiumą kurti scenai visai kas kita nei kasdieniam nešiojimui. Scenoje ypač svarbus vizualumas ir specifinis patogumas. Reikia rasti ribą, kurios detalės bus pastebimos didžiulėse salėse.
"Didelėse scenose daug smulkių detalių nesimato. Taip pat labai svarbus kostiumo patogumas – yra dedami ir specialūs pamušalai, vadinamieji dubliažai, dažniausiai nepasitvirtina tikras šiuolaikinis kostiumas", – patirtimi dalijosi V.Šuklytė.
Kartais žiūrovai nepastebi daugybės kostiumo kūrimo niuansų, tada jį galima laikyti pavykusiu.
"Žiūrovai mato, kad aktorius ant grindų nukrenta, bet kostiumas nesujuda. Niekam net nekyla klausimas, kodėl nejuda, o mes žinome, kad specialiai sutvirtintas. Teatriniuose kostiumuose daug niuansų, kurių žiūrovai nemato", – užkulisius atskleidė kostiumų dailininkė.
Anot patyrusios kostiumų dailininkės, ypač sudėtinga kurti kostiumus baletui. Jie ne tik turi būti tamprūs, patogūs, bet kartu ir patvarūs bei vizualiai efektingi.
"Štai dabar "Karmen" kostiumai – juk atrodo, kad čia nieko ypatinga: kelnės, triko ir švarkai. Bet tai ilgas darbas – kostiumai turi temptis, netrukdyti. Kuo žmogus daugiau nusirengia scenoje, tuo sunkiau jį aprengti. Jeigu kostiumą sudaro viena juostelė – daug sudėtingiau padaryti, kad ji laikytųsi. Mūsų darbo specifika tokia: sugalvoti, kaip juostelė galėtų laikytis ant atlikėjo kūno, o žiūrovai to nesuprastų", – juokėsi V.Šuklytė.
Teatras V.Šuklytei – manija. Kartais kyla minčių išeiti, bet ilgametę patirtį sukaupusi sukirpėja supranta, kad niekaip nebegalėtų gyventi realiame, ne teatro pasaulyje.
"Esu keletą kartų susimąsčiusi, kad reikėtų išeiti – tai atlyginimas, tai sudėtingos situacijos teatre kiša koją, imi mąstyti, ką čia veiki. Bet praeina kiek laiko ir supranti, kad nebemoki gyventi realiame gyvenime. Man net pačiai sunku sugalvoti kasdienį kostiumą sau – imu svarstyti, kaip dabar rengiamasi? Mėgstu gatvėje stebėti žmones, žiūriu, kaip jie rengiasi, ką nešioja, koks jų charakteris. Net ir į svetimą teatrą nuėjusi pažiūrėti spektaklio visada žvelgiu iš profesinės pusės. Imu stebėtis, kodėl būtent tokį kostiumą sukūrė dailininkas, kodėl ten kreiva, jaudinuosi, ar spės atlikėjas persirengti ir išeiti į sceną. Teatras man – jau klaiki manija. Reikia tikėtis, kad dar ir dirbsiu, ir dirbsiu čia", – kalbėjo Klaipėdos muzikinio teatro sukirpėja V.Šuklytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai4
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...
-
Lipdukai ant langų – ir paukščiams, ir kariams2
Paukščiai žūva atsitrenkę į langus ne tik pavasarį, didžiųjų migracijų metu, kai kuriose vietose tai aktualu visus metus. Tačiau nebūtina ant stiklų klijuoti juodus plėšrūnų siluetus, galima ir kažką gražaus, svarbu, kad stikla...