Tarptautinis folkloro festivalis sugrįžta į Klaipėdą

  • Teksto dydis:

Į Klaipėdos uostą atidūzgia kas antrus metus spiečiantis ir gausų žiūrovų būrį pritraukiantis tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Šiam festivaliui, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro rengiamam, suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio festivalio statusas.

Festivalis yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Tarptautinio folkloro medunešio svečiai iš Baltarusijos, Gruzijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų – daugiau kaip 800 dalyvių – sudūzgės į Klaipėdą. Prie paminklo „ARKA“ (didžioji scena), jomarke (Danės skvere, prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejas“), Meno kieme per 4 dienas vyks bemaž 50 įvairių renginių. Festivalio metu užsienio svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Nepamirštas bus ir Mažosios Lietuvos regiono folkloras, tradicijos, šio krašto amatininkai.

„Dainos ant vandens“

Festivalio pirmąją dieną, liepos 14 d., 16.30 val. Danės upė (nuo Pilies tilto iki Biržos tilto) suskambės užsienio svečių ir Lietuvos folkloro ansamblių dainomis. 11-asis folkloro festivalis „parbėgs“ lydimas gausaus folkloro mylėtojų, puoselėtojų būrio bei pasitiktas klaipėdiečių šypsenomis, plojimais. Nuo pirmųjų rengtų festivalių auginta „Dainos ant vandens“ tradicija atgyja – festivalio dalyviai mums dainuos iš laivų. Festivalio organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras tikisi, jog šis reginys pritrauks ir vasarojančius turistus.

„3 parodos - Klaipėdai“

Festivalio metu bus pristatytos net 3 skirtingos parodos. Liepos 14 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma Lietuvoje žinomo meistro Egidijaus Virbašiaus paroda „Tradiciniai muzikos instrumentai“, bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, kuri bus eksponuojama Meno kiemo dirbtuvių languose. Trečioji ir proginė Klaipėdos etnokultūros centro 25-mečiui skirta paroda atidaroma liepos 15 d. 17.30 val. prie paminklo „Arka“, šia išskirtine proga pamatysite archyvinius foto kadrus, kuriose gal surasite ir save?.

„Šeimų kiemas. Amatai, tradiciniai žaidimai, pramogos“

Festivalio jomarke įsikurs „Šeimų kiemas“, kur tris dienas (liepos 15-17 d. 12.00-17.00 val.) vyks žaislininkų edukacijos, veiks tradicinių žaidimų aikštelė, triūs auksarankiai amatininkai. Prie „Žvejo“ skulptūros įsikursiančio Šeimų kiemo šeimininkas – folkloristas, tradicinių žaidimų čempionatų Lietuvoje rengėjas – Jonas Kavaliauskas teigia ir primena, jog Klaipėdos krašte per įvairias šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Organizatoriai kviečia praleisti laiką su šeima bei dalyvauti tradicinėse pramogose.

„Klaipėdos dramos teatre – kameriniai koncertai folkloro gurmanams”

Etnoskanautojus šeštadienio vakarą kviečiame į Klaipėdos dramos teatrą, kur žiūrovus įtrauks išskirtiniai renginiai. „Lino laikas“ – tai vientisas audio/video kūrinys. Judančio vaizdo projekcijai naudojamos fotografijos, su lino darbais susijusių atributų vaizdai (audiniai, prieverpstės ir pan.). Taip stebėtojui/klausytojui palaipsniui atskleidžiama praeito laikmečio dvasia, „lino kančia“. Su video vaizdais darniai jungiasi savitas sutartinių skambesys, nukeliantis mus nežinia kur: į praeitį/ateitį? „Lino laike“ siekta išsaugoti sutartinių savitą intonavimą – archajišką artikuliaciją, siekimą balsus gerai „sumušti”, anot senųjų giedotojų, „susidaužti” kaip varpus. Tokį senovišką giedojimo būdą yra įsisavinusios grupės TRYS KETURIOSE giedotojos, jau daug metų kartu giedančios sutartines. Projekto sumanytoja etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, vizualiosios projekto dalies autorė Jurgita Treinytė-Jorė.

Durgesh Kanwal (tabla, darbuka, mušamieji), Kartikeya Vashisht (bambukinė fleita, dambrelis, įvairūs kiti tradiciniai indų pučiamieji instrumentai) – profesionalūs Indijos klasikinės instrumentinės muzikos propaguotojai. Jie yra gyvosios indų Raga muzikos tradicijos perėmėjai bei atlikėjai nuo pat jaunystės, ilgametės savo koncertinės veiklos metu kūrybiškai bendradarbiaujantys su daugelio pasaulio šalių bei tradicinių muzikos kultūrų atstovais. Muzikantų repertuare – indų klasikinė, tradicinė muzika bei improvizacinio pobūdžio kūriniai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių